Rinkėjų simpatijas pasiryžę užkariauti politikai pirmiausia turėtų susirūpinti savo emocijomis ir jų nuoširdumu. Taip teigia amerikiečių mokslininkas dr. Danas Hillas, jau 20 metų tyrinėjantis pasąmonę. Pasak jo, kiekvieno mūsų tikruosius ketinimus pirmiausia išduoda veidas, kuriame atsispindi iš pasąmonės kylančios emocijos. Tad rinkėjai, tikėti ar ne konkrečiu politiku, apsisprendžia nesąmoningai fiksuodami veido išraiškos niuansus ir atpažindami nenatūralią šypseną ar melą.
Dr. D.Hillas kovo 30 dieną pirmą kartą atvyksta į Vilnių, kur konferencijoje „Paskutinė tvirtovė“ pristatys pagrindinius „Emocijų logikos“ principus, moksliniais tyrimais ir kompiuterine duomenų analize pagrįstą pasąmonės teoriją, demonstruos jos veikimą ir taikymą rinkodaroje, politikoje ir kitose srityse. Konferencijoje Vilniuje taip pat bus analizuojami reklamos klipai, parodoma, kaip juos žmonės įvertina žodžiais ir kokiomis emocijomis jie vadovaujasi iš tikrųjų. Renginį organizuoja „Baltijos vadovų konferencijos“.
Nepaslepia „mikro“ išraiškų
Kaip vieną pigiausių ir patikimiausių būdų pažinti žmogų ir tikruosius jo troškimus dr. D. Hillas įvardija emocijas, atsispindinčias žmogaus veide. „Kiekvieną iš mūsų išduoda emocijos. Kad ir kaip bandytume slėpti tikrąją savijautą ar mintis, jas galima „perskaityti“ veide, kuris nesąmoningai signalizuoja aplinkiniams, ką žmogus – laimę, pyktį, pasibjaurėjimą, panieką, liūdesį, baimę ar nuostabą – iš tiesų tuo momentu išgyvena“, – sako dr. D. Hillas. Įvairią vaizdinę medžiagą tyrinėjančio mokslininko teigimu, įtikimiausia yra tikra emocija.
Eksperto teigimu, net profesionaliai veido mimiką galintys valdyti žmonės ne visada sugeba paslėpti vadinamąsias „mikro“ išraiškas. „Į kertinį šios koncepcijos postulatą, kad rinkodaros specialistai, reklamos kūrėjai, politikos strategai ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos švaisto pinigus neveiksmingoms strategijoms, užuot taikiusios pigius ir išbandytus būdus, verta atsižvelgti“, – sako „Baltijos vadovų konferencijų“ direktorė Daiva Vilkelytė.
Mokslininko teigimu, reklama, kurioje puikuojasi netikra šypsena, veidas, kuriame atsispindi susikaustymas ar neviltis, tikrai nepaskatins ja patikėti. „Žvelgdami į kito žmogaus veidą, užsikrečiame jo nuotaika, nors to ir nepastebime“, – sako dr. D. Hillas. Jo teigimu, „Emocijų logikos“ metodika leidžia neklystant atspėti, ar pirmą kartą matomas žmogus nemeluoja, – tai išduoda veido raumenys.
Prezidentą išdavė veidas
Veidas išdavė ir Amerikos prezidentą Billą Clintoną – kad buvęs JAV prezidentas melavo, tardamas garsiąją savo frazę: „Aš neturėjau lytinių santykių su ta moterimi“, D. Hillas suprato vos į jį pažvelgęs. Sakinio gale prezidentas kilstelėjo antakius – o tai, pasak mokslininko, tipiška meluojančių žmonių veido išraiška.
Nieko nežinodamas apie Lietuvos politines peripetijas, D. Hillas turėjo galimybę pakomentuoti bene dažniausiai TV ekrane šmėžuojančių koalicijos partnerių Algirdo Brazausko ir Viktoro Uspaskicho nuotraukas. D. Hillo teigimu, Lietuvos premjeras atrodo išsigandęs ir, ko gero, dėl ko nors rimtai pyktelėjęs. „Tokią savijautą išduoda pakelti antakiai“, – teigia psichologas. V. Uspaskicho veide jis mato slepiamą liūdesį ir neišsprendžiamus rūpesčius, kuriuos išduoda primerktos akys ir žvilgsnis žemyn.
Pasak D. Hillo, emocinis rinkėjų prieraišumas gali išties nulemti rinkimų kovos rezultatus vieno ar kito kandidato naudai. Rinkimų kampanijų strategams neužtenka išryškinti politiko intelektą, patirtį, kompetenciją, veiklumą ir moralines vertybes. Jei toks politikas potencialių rinkėjų ir būtų įvardijamas kaip populiariausias ir „renkamiausias“, tai dar negarantuotų jo sėkmės rinkimuose.
Daugiausia šansų laimėti turi tiesiog mėgstamiausias kandidatas – tas, kuris sugeba užmegzti su rinkėjais nuoširdų ryšį, kurio veidas siunčia teigiamus signalus. Taip atsitiko ir vienoje JAV rinkimų kampanijoje, kurioje akivaizdžiai laimėjo nuoširdesnis kandidatas, nors iki tol favoritu buvo laikomas jo oponentas.
Apsisprendžiame nesąmoningai
„Emocijų logika“ remiasi teiginiu, kad šiuolaikinio žmogaus apsisprendimas įvyksta per keletą sekundžių, o jį nulemia pasąmonė. Moksliniais tyrimais pagrįsta teorija nagrinėja verbalinę ir neverbalinę pasąmonės reakciją į reklamą, aplinką, produktų dizainą, daug dėmesio skiria emocijoms ir jų išraiškai veide. Pagrindinis šios teorijos teiginys – „Žmogaus veidas nemeluoja“, mat jį sudaro daugybė raumenų, kurių sąmoningai kontroliuoti žmogus visą laiką negali, net ir labai stengdamasis.
Visame pasaulyje „Emocijų logika“ naudojasi rinkodaros specialistai, reklamos kūrėjai, politikos strategai, taip pat tokios pasaulio kompanijos kaip „American Express“, „Toyota“, „GlaxoSmithKline“, „General Motors“, „Canon“, „Energizer“, „Radisson“ viešbučių pasaulinis tinklas, „Dunlop“, „Good Year“ ir daugelis kitų.
Teorija remiasi naujausiais neurologiniais tyrimais, kurie rodo, kad net 95 proc. žmonėms kylančių minčių nėra visiškai sąmoningos, o emociškai į viską, kas vyksta aplink, žmogus reaguoja per tris sekundes – t.y. tris tūkstančiais kartų greičiau nei pateikiamas sąmoningas atsakymas.
