ET konservatoriai stabdo darvinizmo sklaidą

kur jau ten sustabdys, jėgos ne tos.

Manau, kad Pačiam ilgai ieškoti nebereikės :)
Gali užtekti atidžiai pasižiūrėti į veidrodį...
Galima pabandyti sugeneruoti visiškai nerealia įgyvendinimo požiūriu kuriančią mintį, palydint ją džiaugsmu (galima pasidžiaugti bet kuo). O jeigu dar ją pavyks ištarti... Tik labai svarbu, kad mintis būtų nesavanaudiška ir prisidėtų prie gėrio didinimo [būtų naudinga kitiems žmonėms, LIETUVAI, žmonijai, visatai...]
Galima atidžiai stebėti save ir aplinkinius, atrandant ryšį tarp priežasties ir pasekmės....
ir t.t.
Sėkmės !

Aš tikrai prižadu, kad vos tik atsiradus kažkokių įrodymų ir faktų, kad dievas ar kažkas egzistuoja, neatsuksiu savo nugaros. Tačiau, kol tokių įrodymų nėra, reikia pasikliauti tuo, ką turime ir mokyti to, kas žinoma 100%.

Ar tikrai nemeluojama? Kol kas...

Tiek to, matau, kad einame ratais. Kol mokyklose dėstomas mokslas ir vaikams nemeluojama, aš esu visiškai patenkintas. Galų gale ne mano reikalas, kas dedasi kitų žmonių galvose.

... "mitinis" ir "mistinis" puikus pavyzdys kaip dažnai Žmogus mato tai ko tikisi (ar nori matyti), bet ne tai kas yra realybėje..."sorry".

Aš labai džiaugčiausi, jeigu nebūtų painiojamas Dievas, tikėjimas ir religijos. Dievas egzistuoja nepriklausomai nuo to ar jį kas nors suvokia ar ne [sakykim man akys atsivėrė ir Aš tai žinau ...], ko negalėčiau pasakyti apie viską kitą, ką matome aplinkui. Aš dar neradau patvirtinimo, ar paneigimo vaikystėje išgirstai teorijai, kad viskas kas yra aplinkui yra tik dėl to ir tol, kol yra kas tai suvokia. Remdamiesi šių dienų žiniomis apie mažąsias daleles, mes galime drąsiai teigti, kad viskas, kas yra aplinkui yra tik energijos formos ir sąveika tarp jų (kaip beje ir Mintis). Tikėjimas yra neatsiejamas nuo minčių ir jų galių, ir tuo pačiu sąmoningo Žmogaus [dar labai menkai ištirta sritis, bet kūrybos procese tikrai raumenis galima eliminuoti...]. Religijos yra sugalvotos žmonių žmonėms (masėms) valdyti. Todėl jos ir pasensta, jas reikia kas kelis tūkstančius metų (ar dažniau) pakoreguoti. Religijos ne visada yra blogai, bet kelis negerus dalykus noriu paminėti: dažna žada pomirtinį gyvenimą ir priverčia žmones atsisakyti laimės džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, paverčia juos mirtingais, kai tuo tarpu žmogus sukurtas gyventi amžinai. O baisiausia, kad žada pasaulio pabaigą, tuo pačiu ir programuoja žmonių likimą. Tai tikrai keistini dalykai.
Tai, kad viską sukūrusi "X" galima eliminuoti iš lygties yra vienas žaviausių momentų - koks verslininkas nenorėtų užsukti verslo, kuriame nebereikėtų dalyvauti, ir kuris nuolat duotu laukiamą rezultatą?
Dvasinis gyvenimas taip pat gali būti moralus ar ne (geras / blogas), todėl harmoningai asmenybei reikia ir gero materialaus kūno, tvarkingos aplinkos, kaip ir gražaus dvasinio pasaulio { - visa tai, kas yra žmoguje atmetus jo fizini kūną ir poreikius}.
Atsitiktinumų gamtoje nebūna - viskas turi savo priežastį, tik ne visada lengva ją apčiuopti.

Pasakiau "mitinis" o ne "mistinis" norėdamas pabrėžti, kad tai tėra tradicija, neturinti jokios padorios faktinės informacijos. Jeigu atvirai aš mielu noru patikėčiau dievu (iš mažosios todėl, kad kiekviena religija verta tiek pat dėmesio), jeigu tam būtų įrodymų ir faktų. Mokslas niekada neprašo tikėti, jis teprašo atverti akis.
Aš nesuprantu, kam reikalinga velti nežinomąjį X į šį reikalą - dievą - lygtis kuo puikiausiai susitvarko ir be jo. Argi taip sunku patikėti, kad žmogus tėra savotiškai geras atsitiktinumas? Taip, aš mąstau, aš kuriu, aš jaučiu, bet visa tai esu aš, visa tai, kas esu yra ilgos atrankos rezultatas ir esu tuo patenkintas, nes turiu galimybę egzistuoti.
Kūrybos procesas tėra koordinuotas neuronų susisiekimas (mintis -> raumuo -> kūrinys), kuris išsivystė kaip labai sėkmingas evoliucinis ginklas, kitaip silpname ir beginkliame žmoguje.
Ir man pasirodė gana įdomi mintis apie materialųjį ir dvasinį pagrindą, kaip supratau dvasinis pagrindas paminėtas kaip kaitomas su moraliniu. Jei aš teisus labai norisi paminėti Nietzschės žymiąją frazę - "dievas miręs" ir jo antžmogio (ubermensch) idėją. Pasak Nietzschės dievui mirus (žmogui paaiškinus tai, kas anksčiau buvo priskirta dievui) žmonės netenka moralinių normų, tačiau jo antžmogis moka susikurti savo moralines normas ir pagal jas gyventi.
Pats esu dvasingas, tačiau netikiu į dievą kaip asmenybę ar sutvėrimą. Aš matau tai, ką mano protėviai manė esant dievu ir suprasdamas kaip tai veikia, randu savotišką dievybę sau, tačiau tai tik įmantrus sudėtingumas ir jokiu būdu ne suasmeninta būtybė.
Man tiesiog nepatinka organizuotos religijos, jų siūlomos pasenusios dogmos, atgyvenę įsakymai ir noras bet kokia kaina įtvirtinti savo tiesą net jei reiktų meluoti (kaip ir yra šiuo atveju).

... sakyčiau akmenimis užmėtydavo ko gero kitaip mąstančius - vienodai galvojančią minią lengviau valdyti...

Manau, kad ir Žmogų pagal save, ir naturalią atranką bei vystymasi, ir visą gyvybę, ir bandymų klaidų kelią, ir žemę, kaip gyvą organizmą, sugalvojo visai ne mistinė, o realiai suvokiama asmenybė - DIEVAS. Užtenka atidžiai pastebėti paprasto medžio gyvenimą. Kaip mano sugeneruota (pasigauta) mintis pavirsta materija, man yra ne kartą tekę patirti. Taigi savo gyvos planetos, ar visatos sukūrimas yra tik Žmogaus tobulėjimo klausimas. Todėl ir negalima šių teorijų priešinti - Žmogus turi stovėti ant dviejų kojų - turi būti tvirtas dvasinis pagrindas, bet lygiai taip pat svarbu ir materialusis.

Bet tos teorijos (teorija ir "teorija") visiškai nesutinka viena su kita, jos viena kitai prieštarauja - viena teigia, kad gyvybė išsivystė variacijos ir natūralios atrankos būdu, kurią lengva paneigti radus ją nepalaikančių įrodymų, kita - kad viską sukūrė mitinė būtybė, už kurios neigimą senais laikais (kai kuriose šalyse - iki šiol) buvo užmėtoma akmenimis.
Nors geriau pagalvojus gal ir būtų gerai kreacionizmo idėją pateikti mokyklose, tačiau kaip klaidingą, panašiai kaip geocentrinis modelis pristatomas fizikos pamokose kaip senas ir neteisingas.