Estai šių metų parlamento rinkimuose turės trigubą balsavimo pasirinkimo laisvę: galės balsuoti įprastu būdu rinkimų apylinkėse, atsiųsti balsavimo biuletenį paštu arba išbandyti (pirmą kartą pasaulyje parlamento rinkimuose) balsavimą internetu. Palyginimui, Lietuvos piliečiai į savivaldos rinkimus turės kulniuoti savo kojomis – balsavimas paštu panaikintas, o internetu – neįvestas.
Bandymas skubos tvarka įvesti balsavimą internetu prieš artėjančius savivaldos rinkimus metų takoskyroje sukėlė nemažai diskusijų tiek politikų, tiek visuomenės tarpe. Vieni rinko parašus peticijai, raginančiai kuo skubiau sudaryti galimybę Lietuvos piliečiams balsuoti internetu (šiai idėjai pritarė Liberalų sąjūdis ir Darbo partija, kurios patikėtinis Vyriausioje rinkimų komisijoje rengė pernai Seimo patvirtiną balsavimo internetu koncepciją), kiti (Tėvynės sąjunga) pasisakė prieš balsavimo internetu koncepciją, argumentuodami tuo, kad ji gali reikšmingai pažeisti renkamosios demokratijos pagrindus.
Peticiją pasirašę balsavimo internetu šalininkai vienu balsu tvirtino, kad balsavimas internetu būtinas, nes jis padidintų krentantį balsuojančiųjų per rinkimus skaičių, skatintų susidomėjimą modernia balsavimo forma, sudarytų sąlygas išeiviams aktyviau balsuoti, paskatintų užsienio lietuvius aktyviau dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime ir išlaikyti ryšius su Tėvyne.
Koncepcijos priešininkai nesutiko su tokiu optimizmu ir tvirtino, kad (cituoju Tėvynės Sąjungos paskelbtą analitinę studiją) “sudėtingomis technologijomis paremta sistema niekada nebus skaidri didžiajai daugumai LR piliečių”. Teigė, kad koncepcijoje aprašyta informacinė sistema yra nesaugi, nes neįvertintas sistemos, kaip visumos, saugumas ir abejojo valdžios institucijų kompetentingumu, siekiant užtikrinti tokios sistemos patikimą veikimą.
Tiek viena, tiek kita pusė bandė remtis Estijos rinkimų pavyzdžiu. Koncepcijos rengėjai ir šalininkai tvirtino, kad 2005 m. Estijos savivaldos rinkimuose išbandytas balsavimas internetu buvo sėkmingas ir yra sektinas pavyzdys. Jų oponentai abejojo šio internetinio balsavimo veiksmingumu, teigdami, kad internetinio balsavimo praktika Estijoje, rodo, kad rinkėjų dalyvavimas išaugo itin nežymiai – tik 0,6 proc.
Estijos pavyzdys išties užkrečiantis. Vien tai, kad Estija tapo pirmąją pasaulyje valstybe, kurioje balsavimas parlamento rinkimuose vyks internetu, iškėlė Estiją į pirmaujančių, technologiškai pažangiausių, pasaulio valstybių tarpą – bent jau įvaizdžio prasme. O lietuviams jau yra tapę nacionaline sporto šaka vytis estus. Tačiau nė viena iš besiginčijančių pusių Lietuvoje neatkreipė dėmesio į tai, kad internetinio balsavimo sistema, įdiegta Estijoje, ir sistema, kurios koncepcijai pritarė Seimas, skiriasi iš esmės, todėl negali būti lyginamos.
Estijos sistema paremta asmens tapatybės lustinė kortele. Šiuo metu 850 tūkst. piliečių iš 1,06 mln balsavimo teisę turinčių Estijos gyventojų turi jiems išduotas asmens tapatybės korteles. Balsuojant internetu rinkėjas turi turėti Estijos asmens tapatybės kortelę, PIN kodą ir priėjimą prie kompiuterio su kortelės nuskaitymo įrenginį, instaliuotu tapatybės kortelės draiveriu ir Windows arba Linux operacinę sistemą. Balsuoti labai paprasta: rinkėjui tereikia įdėti asmens tapatybės kortelę į kortelės nuskaitymo įrenginį ir toliau sekti instrukcijas ekrane – patenkama į vyriausios rinkimų komisijos interneto puslapį, kuriame (remiantis rinkėjo identifikaciniu numeriu) pateikiamas balsuotojo rinkimų apylinkės kandidatų sąrašas. Rinkėjas pasirenka kandidatą, patvirtina savo sprendimą, kuris yra užkoduojamas, ir balsavimo pabaigoje pasirašo elektroniniu parašu. Sistema patvirtina, kad balsavimas buvo užregistruotas – rinkėjas atliko savo pareigą.
Pirmąkart ši sistema buvo išbandyta savivaldos rinkimuose Taline 2005 m. sausį. Tuomet interneto balsavimo galimybe bandomąja tvarka pasinaudojo 822 rinkėjai. Nacionaliniu mastu sistema išbandyta 2005 m. rudenį vykusiuose savivaldos rinkimuose. Tąkart savo balsus internetu skaičiuoti patikėjo 9 tūkst. rinkėjų, t.y. 7 proc. visų balsavusiųjų išankstinio balsavimo tvarka (paštu ir internetu) arba 1% visų šalies rinkėjų. Daugiau nei trečdalis internetinių rinkėjų - Taline. Didžioji dauguma internetu balsavo bankuose, valstybės įstaigose ir telekomunikacijų kompanijose. Taigi, balsavimo internetu tikslas – padidinti rinkėjų aktyvumą nebuvo pasiektas. Tačiau svarbu tai, kad galimybių balsavimo internetu sudarymas sustiprino demokratiją – suteikė to pageidaujantiems piliečiams naują būdą išreikšti savo politinę valią, - nesvarbu ar balsavusiųjų buvo daug ar mažai.
Lietuvoje siūloma internetinio balsavimo sistema kuriama ne remiantis asmens tapatybės kortelėmis ar kitais piliečio identifikavimo būdais, bet banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udrys pernai Europos Taryboje pristatymas lietuviškąją internetinio balsavimo koncepcija išdėstė tokią aritmetiką: rinkimų teisę turinčių Lietuvoje yra apie 2,6 mln, rinkėjų aktyvumas 2004 m. siekė apie 36% proc. rinkimų dieną, iš viso 44 proc. (įskaitant balsavusius paštu), elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius – 600 tūkst. (23% potencialių rinkėjų), Lietuvos piliečių gyvenančių ir dirbančių užsienyje – apie 300 tūkst. Peršama logika būtų tokia: kadangi Lietuvoje rinkėjų aktyvumas žemas, o elektroninės bankininkystės vartotojų aktyvumas aukštas, be to, didelis į užsienį gyventi išvykusiųjų skaičius, tad interneto balsavimas galėtų remtis banko mokėjimo kortelėmis (bent jau pradiniame etape, kurį numatoma pradėti 2008 metais organizuojant parlamento rinkimus).
Lapkričio 16 d. Seimo nutarimu patvirtintoje „Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijoje“ rašoma: „Pradinėje i. balsavimo diegimo stadijoje tapatybei nustatyti tikslingiausia pasirinkti Lietuvoje veikiančią gerai išvystytą, pakankamai saugią ir patikimą elektroninės bankininkystės sistemą. Lietuvoje elektronine bankininkyste aktyviai naudojasi apie 600000 piliečių. Be to, rinkėjų tapatybės nustatymas per elektroninės bankininkystės sistemas nereikalauja didelių investicijų įrangai, jokių papildomų išlaidų vartotojui (įsigyti kortelių skaitytuvo ar pan.)”. Apeliuojama į tai, kad papildomo pasitikėjimo bankų identifikavimo sistemomis suteikia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bei komercinių bankų organizuota ir sparčiai populiarėjanti elektroninio pajamų deklaravimo sistema.
Koncepcijos autoriai daro prielaidą, kad su banku prašymą-sutartį išduoti mokėjimo kortelę sudaręs pilietis nebus suinteresuotas kam nors atskleisti savo pinigų sąskaitos prieigos kodus – bus sąžiningas ir nepiktnaudžiaus sistema. Taip pat tikimasi, kad tikimybė, jos sąskaita bus atidaryta kito asmens vardu nedidelė. Bandydami būti maksimaliai racionalūs ir efektyvūs bei įtikėję magiška mokėjimo ir vartojimo kortelių galia, galinčia pritraukti pilietį-vartotoją prie balsadėžių, internetinio balsavimo rengėjai tarsi užmiršta pamatines demokratijos nuostatas – suteikti lygias balsavimo teises ir galimybes visiems šalies piliečiams ir atskirti viešą interesą nuo privataus.
Siekiant kuo greitesnių rezultatų vietoj i.demokratijos numatomas “elektroninės demokratijos su banko garantija” modelis. Bankams šioje sistemoje numatomas rinkimų vykdymo tarpininkų - garantų - vaidmuo, mat (kaip rašoma Seimo patvirtintoje koncepcijoje) “bankas atpažinęs ir prijungęs prie sistemos savo vartotoją, perduoda vartotojo duomenis ir vartotojo sąsają į VRK serverį patvirtindamas (pasirašydamas), kad tai tikrai tas asmuo, kuris sudarė elektroninės bankininkystės sutartį. Banko perduodami duomenys: asmens kodas, vardas, pavardė”.
Jei estai taps pirmieji pasaulyje išbandę internetinį balsavimą parlamento rinkimuose, lietuviai gali tapti pirmieji pasaulyje sukūrę balsavimo mechanizmą, paremtą elektronine bankininkyste, pagal kurį piliečiai, neturintys banko mokėjimo kortelių, neturėtų galimybės išreikšti savo politinės valios internetu.
Lietuviškoji balsavimo internetu koncepcija galbūt būtų solidesnė, jei jos rengėjai būtų pasidomėję ar mokslininkai Lietuvoje gali pasiūlyti sprendimus, kuriuos būtų galima taikyti elektroninei demokratijai puoselėti. Estijos interneto balsavimo sistemą sukūrė Cybernetika IT specialistai. Privati iniciatyva rengiant internetinio balsavimo sistemą Estijoje buvo aiškiai atskirta buvo nuo viešo intereso. Privatus sektorius šiuo atveju suteikė technologinius sprendimus, remiantis visuomenės ir politikų suformuotais reikalavimais, atsižvelgiant į vieša interesą. Lietuvoje gi buvo elektroninę demokratiją siūloma kurti nuo kito galo: nuo privačiu bankų išduotų mokėjimo kortelių.
Bet kokio demokratinio internetinio balsavimo saugumo užtikrinimas neįmanomas be elektroninio parašo sistemos sukūrimo ir įdiegimo, o ši negali egzistuoti be elektroninės laiko žymos. Rinkimai internetu gali būti organizuojami tik tuomet, jei balsavimo internetu patvirtinantį elektroninį parašą (ir tuo pačiu balsavimo laiką) gali identifikuoti ir patvirtintas elektroninių laiko žymų perdavimo serveris, kurio prieigos apsaugą garantuoja valstybė. Tokia laiko žymos patvirtinimo sistema dar nėra sukurta Lietuvoje ir tol, kol ji nebus įdiegta, kalbos apie internetinį balsavimą yra bergždžios.
Nelaukdami politikų paraginimo Lietuvos mokslininkai patys ėmėsi iniciatyvos sukurti ir įdiegti elektroninės laiko žymos sistemą. Lietuvių suburtas tarptautinis konsorciumas, kuriame dalyvauja Cybernetika ir Lietuvos Valstybine Mokesčių inspekcija, šiuo metu vykdo Europos Komisijos finansuojamą projektą BALTICTIME („Legalios ir apskaitomos skaitmeninės laiko žymos sukūrimas eValdžios paslaugų kokybės gerinimui Baltijos šalyse“), kurio tikslas yra sukurti elektroninės laiko žymos sistemą. Projektą koordinuoja Puslaidininkių fizikos instituto Laiko ir dažnio etalonų laboratorija, kuriame veikia Lietuvos laiko ir dažnio etalonas – raktas į elektroninės laiko žymos sistema paremto balsavimo internetu sukūrimą.
