Išgauti energiją, panaudodami oro judėjimą bei tuo pačiu oru sklindančius Saulės spindulius, mes mokame jau ne pirmą dešimtmetį. Tačiau dabar mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip atmosferoje atsiranda elektros krūvis, tad lieka tik sugalvoti būdą, kaip išgauti elektrą tiesiai iš oro.
Žmonija turi sukaupusi didelį žinių bagažą, kaip manipuliuoti elektra, tačiau kokiu būdu ji natūraliai susiformuoja atmosferoje, ilgą laiką buvo neatsakytas klausimas. Tačiau užvakar Nacionaliniame Amerikos chemikų draugijos suvažiavime (National Meeting of the American Chemical Society) buvo pristatyti šiam reiškiniui tirti skirto mokslinio darbo rezultatai. Tyrimo autoriai detaliai aprašė principą, pagal kurį ore esantys vandens garai įgauna elektros krūvį. Jau dabar pasigirsta palyginti drąsių prognozių, jog ateityje bus sukurti įtaisai, gaminantys elektrą panaudodami ore esančius elektros krūvius.
Ilgą laiką specialistai manė, kad vandens lašeliai atmosferoje išlieka elektriškai neutralūs net tada, kai susijungia su dulkių ir kitokiomis dalelėmis. Tačiau vėliausi eksperimentai įrodė priešingai. Tai paskatino fiziką Fernandą Galembecką su kolegomis patyrinėti šį reiškinį atidžiau. Laboratorijoje jie patvirtino, kad vanduo atmosferoje tikrai sukaupia nedidelį elektros krūvį.
Naudodamiesi aliuminio fosfato ir kvarco dalelėmis - jų paprastai randama atmosferoje - fizikai įrodė, kad vandens garuose kvarcas įsielektrina neigiamai, tuo tarpu aliuminio fosfatas įgauna teigiamą krūvį. Šie krūviai drėgname ore gali kauptis ir persikelti į kitus objektus. Be kita ko, tai paaiškintų šimtus metų mokslininkams žinomą mįslę, kodėl verdančio vandens katilai kartais įsielektrina tose vietose, kur išeina garas.
F. Galembeckas su kolegomis šį reiškinį vadina „higroelektra", arba „drėgnąja elektra". Ji galėtų maitinti generatorius, renkančius krūvį tiesiai iš drėgno oro; galbūt pavyks sukurti ir specialius skydus, apsaugančius nuo žaibo tam tikrose vietovėse.
