Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Apskaitos katedros profesorius praktikas dr. Borisas Seminogovas teigia, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema Lietuvoje yra socialiai neteisinga. O reformuoti ją bijoma, mat tai sukeltų net daugiau diskusijų, nei naujasis Darbo kodeksas.
„PSD sistema Lietuvoje – neteisinga“
Profesorius Borisas Seminogovas sako, kad Lietuvos PSD sistema yra neefektyvi ir socialiai neteisinga. „Tikriausiai sunku kalbėti apie sistemos socialinį teisingumą, jeigu PSD forma ir turinys visiškai nesutampa. Iš esmės pagal formą nemokamos sveikatos paslaugos įtvirtintos Konstitucijos 53 straipsnyje. Pagal turinį buvo bandyta diegti draudiminės medicinos modelį, o realiai šiai dienai viskas baigėsi dar vienu tiesioginiu mokesčiu.
Susiduriame su sisteminėmis problemomis. Per PSD fondą vyksta didžiulis pajamų perskirstymas, apie kurį dažniausiai nutylima. Jeigu pažiūrėtume į PSD fondo pajamų struktūrą, tai pamatytume, kad apie 70 proc. pajamų sudaro PSD įmokos ir apie 30 proc. biudžeto lėšos. Pagal apdraustųjų skaičių apie 60 proc. yra apdrausta valstybės ir tik 40 proc. moka įmokas. Tai rodo, kad akivaizdžiai piktnaudžiaujama solidarumo principu“, – sako profesorius.
Kauno technologisjo universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Apskaitos katedros docentė dr. Kristina Kundelienė pažymi, jog neefektyvus PSD lėšų panaudojimas palieka nepatenkintus visus sistemos dalyvius. „Didelė problema – kaip panaudojamas PSD fondas ir kokią už tas lėšas gauname paslaugų kokybę. Jeigu prie šitų problemų pridėtume vidines sveikatos sistemos problemas, pavyzdžiui, žemus gydytojų atlyginimus, tai tampa aišku, kad nepatenkinti visi: ir kas moka PSD įmokas, ir kas gauna sveikatos paslaugas, ir kas jas suteikia. Socialinį teisingumą galima įžvelgti tik tame, kad šiai dienai, nors sistema yra neefektyvi, vis dar galima gauti sveikatos paslaugas arba skubią medicininę pagalbą“, – aiškina docentė.
K. Kundelienė priduria, jog didelė dalis žmonių 9 prc. PSD sumoka nuo minimalios algos. Kadangi nėra jokių lubų PSD įmokoms, gaunasi taip, kad vieni sumoka labai daug, o kiti labai mažai, tačiau visi gauna analogiškas paslaugas.
Viena iš problemų – emigrantai
Anot B. Seminogovo prie neefektyvaus sistemos veikimo labai prisidėjo emigracija. Būtent dėl jos šiuo metu neaišku, kiek Lietuvoje realiai yra apdraustųjų „Labai keista, tačiau šiai dienai netgi neaišku, kiek realiai yra apdraustųjų, tai yra, kam priklauso ir kam nepriklauso gauti sveikatos paslaugas. Tas neapibrėžtumas yra milžiniškas, diskusija vyksta apie 200-300 tūkst. žmonių. Didžiausią įtaką tam turėjo iš esmės ilgą laiką nekontroliuojama emigracija. Įvertinus įvairias emigracijos formas tai tapo labai painiu dalyku. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kaip buvo bandyta išieškoti PSD nepriemokas iš realiai emigravusių, tačiau neišsiregistravusių Lietuvos piliečių. Šių metų pradžioje toks išieškojimas iš esmės buvo sustabdytas. Gal tai yra skaudi tema. Tačiau labai diskutuotina yra tai, kad emigravusiam susimokėjus minimalias PSD įmokas gali būti teikiamos medicininės paslaugos Lietuvoje. Iš esmės nėra teisinga, jeigu žmogui, gaunančiam kelis kartus didesnį atlyginimą nei Lietuvoje, iš ribotų PSD fondo išteklių suteikiamos medicininės paslaugos“, – teigia profesorius.
Ragina imtis PSD reformos
Ekspertai sutaria, kad PSD sistemą būtina reformuoti. „PSD reforma turi būti arba mokestinės reformos dalis, arba sistema turi tapti atskira. Tačiau PSD reformai reikia labai gerai pasiruošti, o jos įgyvendinimas tikriausiai pareikalaus didesnių diskusijų nei Darbo kodeksas. Tačiau kitaip ir negali būti“, – teigia B. Seminogovas.
K. Kundelienė teigia, kad reformuojant sistemą Lietuva turi ne kopijuoti kitų šalių pavyzdžius, o ieškoti savito modelio. „Esame Europos Sąjungos viduje, todėl tai iškart apibrėžia bendrą kontekstą. Nemanau, kad reikia aklai propaguoti arba dar blogiau – kopijuoti kitas šalis. Iš esmės yra keli gerai žinomi modeliai, po diskusijų reikia susitarti dėl mums priimtino ir toliau nesiblaškant jį įgyvendinti. Blogai yra tai, kad neaišku, kokioje realioje būsenoje yra sveikatos reforma.
Kol kas vienintelis konkretus valdžios planas šioje srityje buvo sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas. Vėliau to atsisakyta. Docentė K. Kundelienė sako, kad šis pakeitimas vis tiek nebūtų davęs daug naudos. „Jeigu nėra jokio ryšio tarp žmogaus ar darbdavio sumokėtų PSD įmokų ir gaunamo rezultato, tai sujungimas yra daugiau techninis dalykas, arba gali būti vertinamas kaip viešoji akcija. Teigiamo efekto laukti sunku, todėl matyt jo ir atsisakė pirmame mokesčių reformos etape“, – sako ekspertė.
