JAV mokslininkai nustatė, kad dėl klimato pokyčių ėmė sekti didžiausios mūsų planetos upės, tarp jų Gangas, Nigeris ir Geltonoji upė.
JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Kolorade specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad pasaulinis atšilimas upėms padarė kur kas didesnę žalą, nei buvo iki šiol manoma. Dar blogiau, kad upių vandeningumas labiausiai sumažėjo tankiausiai apgyvendintuose pasaulio regionuose. Tai gali atsiliepti milijonams neturtingose šalyse gyvenančių žmonių – jiems gresia vandens ir maisto trūkumas, sakoma tyrimo išvadose.
Mokslininkai išanalizavo duomenis apie 925 pasaulio upių vandeningumą ir jo kaitos kompiuterinius modelius. 1948 – 2004 m. kaupti duomenys apima apie 73 proc. viso pasaulio upių resursų. Buvo nustatyta, kad besikeičiantis klimatas padarė poveikį beveik trečdaliui didžiausių pasaulio upių. Tų, kurių vandeningumas dėl šiltėjančio klimato sumažėjo, skaičius daugiau nei 2 kartus viršijo upių, kuriose jis padidėjo, skaičių. Be to, paaiškėjo, kad vandeningesnės upės teka mažai gyvenamuose planetos regionuose, pavyzdžiui, prie Arkties vandenyno, kur sparčiai tirpsta jūrinis ledas.
Pasak JAV specialistų, didžiausias pavojus dėl senkančių upių gresia Vakarų Afrikai, kur teka Nigeris, Pietų Azijai (Gangas) ir Kinijai (Geltonoji upė). Senka ir Kolorado upė Jungtinėse Valstijose.
Kitų didžiųjų Azijos upių, Bramaputros Indijoje ir Jangdzės Kinijoje, vandeningumas išliko stabilus ar net padidėjo. Tačiau mokslininkai perspėja, kad palaipsniui tirpstant Himalajų sniegynams jos irgi gali pradėti sekti.
