Paryžiaus soduose ir ant stogų dūzgia šimtai tūkstančių bičių. Mieste jos jaučiasi kur kas geriau nei kaime ir suneša dvigubai, o kartais net penkiagubai daugiau medaus.
Šį rugpjūtį Eliziejaus laukuose apstu ne tik turistų. Šioje pagrindinėje Paryžiaus gatvėje dūzgia daugybė bičių. Medaus kopinėjimas Prancūzijos sostinėje tampa sparčiai besivystančia pramonės šaka.
Tiuilri, Liuksemburgo ir kituose mažesniuose soduose bei parkuose pilna bičių, kurios daug produktyvesnės nei jų giminaitės kaime. Šie vabzdžiai gali rinkti medų iš daugybės Paryžiuje augančių gėlių. Jų prisodinta vešliuose parkuose ir soduose, bulvaruose, o kelkraščiai tiesiog skęsta bičių labai mėgstamose akacijose, citrinmedžiuose ir kaštonuose. Be to, mieste augalai netręšiami pesticidais ir kitomis trąšomis, kurios nužudo kaimo bites. Šiems vabzdžiams veistis palanki ir miesto akumuliuojama šiluma.
Bitininkystė mieste
Kai kurie Paryžiaus bitininkai demonstruoja produktyvumo rekordus – iš avilio per metus surenka po 100 kg medaus. Iš tipiško avilio Il de Franso lygumose, kuriose auginami javai, gaunama 20-25 kg medaus per metus.
Paryžiaus pavyzdys rodo, kad miestuose bitės pagamina maždaug dvigubai daugiau medaus nei kaimuose. Tokius pačius duomenis pateikia ir Niujorkas.
Paryžiuje yra apie 300 registruotų avilių, o neregistruotų, manoma, dar daugiau, nes bitininkystė vis labiau vilioja gyventojus. Šio meno galima išmokti per dviejų dienų kursus. Spėjama, kad Paryžiuje bitės suneša kelias tonas medaus per metus. Aviliai gali stovėti ne arčiau kaip per 25 m nuo ligoninių ir mokyklų, be to, privalo turėti 2 m skydą, jei pastatyti ne ant aukšto namo.
Didžiausi aviliai įrengti ant Operos stogo. 140 tūkst. bičių įkurdinta ant stiklinio „Grand Palais", didingos 1900 metų parodų salės Eliziejaus laukuose, stogo.
Eliziejaus laukų medus parduodamas indeliuose su „Grand Palais" etikete. Jo skonis saldus ir švelnus, nejaučiama jokio Paryžiuje išmetamų dūmų kvapo ar poskonio.
Kaimo darbininkės žūsta
„Bitėms labai patinka mieste. Čia jos turi viską, ko reikia", – sako „Grand Palais" direktorius Sebastienas de Gasquet. Savo ruožtu bitininkas, kurio aviliai stovi ant šių rūmų stogo, džiaugiasi, kad miesto darbininkės gali pagaminti 5 kartus daugiau produkcijos nei jų giminaitės kaimo laukuose, kur auga tik vienos rūšies pasėliai. Paryžius tiesiog nusėtas įvairiausių žiedų ir gėlyčių. Jų pilna visur – sodeliuose, terasose, balkonuose. Dėl biologinės įvairovės bitės mieste gyvena geriau nei kaime.
Prancūzijos bitininkai praneša, kad labai daug bičių žūva prie javų, saulėgrąžų ir rapsų laukų. Dabar Europoje jų miršta 30–35 proc. daugiau nei 1980 metais.
Paryžiuje dar nepasitaikė nė vieno atvejo, kad bičių spiečius būtų užpuolęs žmones, tačiau jų lizdų atsirado keisčiausiose vietose. Bičių kolonijos įsikūrė Pere Lachaise kapinėse, vienoje ligoninėje ir net „Societe Generale" banko būstinėje, paties direktoriaus kabinete.
