Nors naujos kartos biokuras laikomas „draugišku gamtai“, tyrimai atskleidė, kad kelis dešimtmečius aplinką jis terš labiau.
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, tiek vyriausybės, tiek verslas investuoja milžiniškus pinigus į technologijas, kurios iš medžio ar žolės išgautų mažiau už naftą teršiančius degalus.
Tačiau žurnale „Science“ publikuota studija rodo, kad vadinamieji „celiulioziniai“ biodegalai artimiausius 30 metų į atmosferą išmes daugiau anglies dvideginio.
Mokslininkų teigimu, planeta bus teršiama labiau, nes reiks užsodinti didelius žemės plotus greitai augančiomis tuopomis bei tropinėmis žolėmis. Pastebima, kad tokia plėtra vyktų dirbamų žemės plotų sąskaita (dėl to ūkininkai būtų priversti plėstis kirsdami miškus).
Taip pat pastebima, kad biodegalų pasėliams reikalingi didžiuliai azoto trąšų kiekiai, o šios trąšos itin prisideda prie šiltnamio efekto.
„Celiuliozinis“ biokuras tik pagreitintų klimato kaitos problemas“, – teigia tyrimui vadovavęs Jerry Melillo iš JAV Jūrų biologijos laboratorijos.
