Šiltos ilgėjančios rugpjūčio naktys nepagailėjo įspūdingų reginių mėgstantiems žiūrėti į dangų.
Išties, rugpjūčio žvaigždžių lietus – tradicinis reiškinys, kuomet galima stebėti vieną gražiausių astronominių reiškinių – meteoritų lietų.
Intensyviausias Lietuvos padangėje jis buvo rugpjūčio viduryje, 11 – 14 dienomis, tačiau astronomų teigimu, meteoritai krenta kiekvieną naktį, tačiau ne visada yra matomi, priklausomai kokio dydžio jie yra. Dažniausiai tai būna kosmoso dulkės.
Mokslininkai stebi ir gerokai didesnius kūnus visatoje – asteroidus, dar dažnai vadinamus kosmoso „klajūnais“, kurie gali atnešti ne tik naują švytinti taškelį danguje, bet ir Žemės sunaikinimą.
Mūsų planetai nepavojingi tik patys mažiausi<a href='http://desk.lt/www/delivery/ck.php?n=a7ae3a7b&amp;cb=INSERT_RANDOM_NUMBER_HERE' target='_blank'><img src='http://desk.lt/www/delivery/avw.php?zoneid=51&amp;cb=INSERT_RANDOM_NUMBER_HERE&amp;n=a7ae3a7b' border='0' alt='' /></a>
asteroidai, tačiau didesni gali nušluoti ne tik atskirus regionus, bet ir visą pasaulį.
Tačiau astronomas profesorius Vytautas Straižys patikino, kad artimiausiu metu katastrofų ir žemės sunaikinimo pavyks išvengti. Tokie susidūrimai įvyksta kartą per 10.000 mln. metų. Paskutinis kartas buvo tada, kai į žemės paviršių rėžęsis asteroidas nušlavė dinozaurus.
Lietuvos astronomai ne tik stebi, bet ir atranda naujų kūnų visatoje. Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų. Kai kurie jų turi pavadinimus, kiti numeruojami.
Molėtų observatorijoje lietuvių astronomai Kazimieras Černis ir Justas Zdanavičius 2002 m. kovo 16 d. atradę asteroidą pavadino Kauno vardu.
Asteroidas – tai mažas Saulės sistemos kūnas (nuo 1 km iki 1000 km skersmens), skriejantis elipsine orbita. Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Tik skirtingai nuo žvaigždžių asteroidai yra beveik apskriti arba netaisyklingos formos luistai, kosminės uolos, įvairiai atspindinčios saulės šviesą.
„Atradę asteroidus pavadiname didžiųjų miestų vardais. Vilnius jau buvo, tad parinkome jam Kauno vardą. Bet kauniečiai gali būti ramūs, jų šis asteroidas tikrai nepasieks“, – užtikrino asteroido atradėjas K.Černis.
Jo teigimu, asteroidas Kaunas skrieja toli nuo Žemės. Šio asteroido judėjimo kryptis yra Jupiterio orbita, todėl jis mūsų planetai visiškai nepavojingas. 73059 Kaunas – pagrindinio asteroidų žiedo asteroidas, skriejantis orbita, 4,17° pasvirusia į ekliptikos plokštumą.
Lietuviškus pavadinimus turi 9 asteroidai: 2420 Čiurlionis, 2577 Lietuva, 3072 Vilnius, 68730 Straižys (2002), 73059 Kaunas (2002 FO5), 95593 Ažusienis (2002 FU10), 124192 Molėtai (2001 OM65), 141496 Bartkevičius (2002 ED13), 95851 Stromvil (2003 FD123) (Striomgreno ir Vilniaus astrofotometrinės sistemos vardu).
Pirmi trys atrasti Krymo observatorijoje, paskutinieji šeši – Molėtų observatorijoje. Taip pat K.Černis pirmasis pasaulyje yra atradęs keliolika kometų.
Astronomo K.Černiaus teigimu, šiuo metu yra atrasti trys pavojingi asteroidai, neturintys vardo, artimi Žemės objektai. Čia jau yra tikimybė, kad šie asteroidai gali priartėti prie žemės.
Spaudoje šmėkščioja pranešimai, jei po 2012 metų, kurie įvardijami kaip pasaulio pabaiga, Žemė vis dėl to neišnyks iš Saulės sistemos, tuomet 2182 m. rugsėjo 24 dieną į Žemę gali atsitrenkti didžiulis asteroidas, vadinamas 1999 RQ36.
Ekspertų komandos, kurioje dirbo ir NASA mokslininkai, teigimu, egzistuoja viena galimybė iš tūkstančio, kad 560 metrų pločio objektas po 172 metų susidurs su Žeme, rašo telegraph.co.uk.
Ši tikimybė gerokai didesnė nei ta, jog 2036 metais į Žemę nukris asteroidas „Apophis“. Anot mokslininkų, galimybė, kad taip nutiks, yra viena iš 250 tūkst.
Leidinyje „Icarus“ paskelbta ataskaita teigė, jog ankstesnio susidūrimo tikimybė maža, tačiau ji padidės 2080 metais, kai asteroido orbita nukreips jį Žemės link.
Šis asteroidas pirmą kartą pastebėtas 1999 metais. Jis beveik dvigubai didesnis nei „Apophis“. Jei jis susidurtų su Žeme, tai greičiausiai visiškai nuniokotų mūsų planetą ir sukeltų masinį išnykimą.
Manoma, kad ankstesni į Žemę nukritę asteroidai suformavo didžiulius kraterius ir sukėlė cunamius. Jie taip pat kaltinami dėl dinozaurų išnykimo, rašoma www.kaunietis.lt
