Sirijos, Jordanijos, Saudo Arabijos ir kitų Artimųjų Rytų valstybių teritorijos palydovinėse ir aeronuotraukose aptikta tūkstančiai geoglifų, primenančių garsiąsias Naskos plynaukštės linijas.
Manoma, kad šių geoglifų – žemės paviršiuje iš akmenų ar skirtingos spalvos uolienų suformuotų didelių piešinių – amžius gali siekti 2000 metų. Archeologai ir istorikai spėlioja, kokia galėtų būti jų paskirtis, rašo „Dailymail.co.uk". Tik iš paukščio skrydžio matomi piešiniai, primenantys iš akmenų sukrautus ratus, specialistų teigimu yra gausesni ir senesni už garsiuosius „Naskos piešinius" Peru.
„Vien tik Jordanijoje mes aptikome kur kas daugiau iš akmenų suformuotų struktūrų, nei Naskoje. Didesnis ir jų tankis, be to, jos žymiai senesnės už Naskos piešinius", – sakė Vakarų Australijos universiteto istorijos profesorius Davidas Kennedy, kurio vadovaujamos mokslininkų grupės atlikto tyrimo rezultatai bus paskelbti naujame žurnalo „Journal Of Archaeological Science“ numeryje.
Pasak mokslininko, žmonės šimtus ir tūkstančius metų vaikščiojo per šiuos piešinius, tačiau neturėjo supratimo apie jų tikrąją formą. Vietiniai klajokliai beduinai akmeninius piešinius dykumoje vadina senųjų žmonių palikimu.
Skelbiama, kad tokie geoglifai Artimuosiuose Rytuose dažnai aptinkami lavos laukuose, tačiau jie neatitinka įprastinės tokių vietų geologinės struktūros. Jų forma yra labai įvairi, kai kurie panašūs į aptvarus medžiojamiems gyvūnams nukreipti reikiama kryptimi, kitų pavidalas geometrinis, o kai kurių – iš pažiūros atsitiktinis linijų junginys. Manoma, kad šie geoglifai nėra susiję su žvaigždžių išsidėstymu, ir tai tik dar labiau apsunkina jų mįslės įminimą, sakoma pranešime.
Pirmą kartą geoglifai Artimuosiuose Rytuose buvo pastebėti 1927 metais. Juos atrado britų karo pilotas leitenantas Percy Maitlandas, tačiau iki šiol niekas nebuvo jų plačiau tyrinėjęs. Profesoriaus Davido Kennedy teigimu, nors visi tokie piešiniai dar nėra suskaičiuoti, jų yra tūkstančiai.
