Dar šiemet Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Mars Express“ rekordiškai priartės prie Marso palydovo Fobo, praneša ESA atstovai. Artimiausiame Fobui „Mars Express“ orbitos taške juos skirs vos 45 kilometrų atstumas.
Mokslininkai tikisi, kad šis pavojingas daugiau nei 10 metų aplink Marsą skriejančio „Mars Express“ manevras padės atskleisti didžiausią Fobo paslaptį: ištirti jo vidinę sandarą. Žymus Rusijos astrofizikas Josifas Šklovskis, nagrinėjęs neįprastas Fobo orbitos savybes, iškėlė hipotezę, jog šis Marso palydovas gali būti tuščiaviduris.
JAV plačiosios visuomenės dėmesį į Fobą 2009 m. buvo atkreipęs buvęs JAV astronautas E. Aldrinas, pareiškęs, kad jame yra keistas monolito pavidalo objektas, kurį dar 1998 m. nufotografavo Marso palydovas „Mars Global Surveyor“.
ESA pranešė, kad „Mars Express“ priartės prie Fobo poryt, gruodžio 29 dieną. Kosminis aparatas pralėks pro jį tokiu dideliu greičiu, kad abejojama, ar pavyks padaryti kokybiškų Fobo paviršiaus nuotraukų. Tačiau šio kosminio manevro tikslas kitas: „Mars Express“ matuos gravitacinį Fobo lauką. Gauti rezultatai turėtų mokslininkams padėti suprasti vidinę jo sandarą.
Prasilenkimo su Fobu metu „Mars Express“ dėl Fobo traukos šiek tiek nukryps nuo skrydžio trajektorijos, kosminio aparato greitis taip pat pasikeis. Tiesa, labai nedaug, vos keliais centimetras per sekundę. Nuokrypį bus galima išmatuoti remiantis „Mars Express“ siunčiamas radijo signalais, sakoma ESA pranešime. Apskaičiuotas nuokrypis leis išmatuoti Fobo masę ir tankį.
Ankstesni „Mars Express“ atlikti Fobo tyrimai (įskaitant 2010 m. kovą įvykusį priartėjimą iki 67 km nuo Fobo paviršiaus) jau padėjo gauti daug vertingos informacijos. Mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 33 proc. Fobo tūrio dalis yra tuščia. Tokia didelės tuščia erdvė Marso palydovo gelmėse inspiravo daugybę fantastiškų teorijų, teigiančių, kad Fobas gali būti užmaskuotas dirbtinis dangaus kūnas, o jame įrengta kosminė ateivių bazė arba esama nežemiškos civilizacijos pėdsakų.
Mokslininkai visai kitaip aiškina tuščias ertmes Fobo gelmėse: pasak jų, tai tuštumos tarp uolinių gelmių masyvų ir skaldos, iš kurių sudarytas šis gamtinis Marso palydovas. Specialistai, suprantama, netiki, kad jo gelmėje gali egzistuoti koks nors požeminis pasaulis, juolab apgyvendintas nežemiškų būtybių.
Fobas yra vos 27 x 22 x 18 kilometrų dydžio, tačiau jis laikomas vienu mįslingiausių Saulės sistemos objektų. Jo kilmė iki šiol neaiški. Vyrauja dvi hipotezės: pagal vieną iš jų Fobas ir kitas Marso palydovas Deimas yra Marso kadaise pritraukti asteroidai, o pagal kitą jie susidarė Marsui susidūrus su kažkokiu itin dideliu dangaus kūnu.
