Vos pastebimas plieninis žiedelis aplink naujojo „iPhone“ pagrindinį mygtuką yra piršto antspaudo skaitiklis, kuris gali žymėti artėjantį galą įprastiems slaptažodžiams, rašo BBC naujienų portalas.
„Apple“ naująją funkciją pavadino „Touch ID“. Ji leis vartotojams pradėti naudotis išmaniuoju be painaus slaptažodžio. Ši biometrinė technologija nenauja, ji naudojama daugybėje verslo klasės kompiuterių, tačiau iki šiol slaptažodžiai dominavo.
Eksperimentai išmaniųjų sektoriuje, pavyzdžiui, Motorola Atrix 4G modelyje, iki šiol buvo nesėkmingi ir jų greitai atsisakyta. Taigi BBC klausia, ar „iPhone“ pasiūlymas – tik dar vienas marketingo triukas, ar pokyčių pranašas?
Rimti „Apple“ ketinimai prisijaukinti biometrines technologijas paaiškėjo pernai liepą, kai už 356 mln. dolerių buvo įsigyta įmonė „Authentec“, vysčiusi pirštų antspaudų jutiklių technologiją. Šis „Apple“ žingsnis kilstelėjo analogiškų įmonių kainą, kadangi jas imta laikyti potencialiais kitų technologijos gigantų taikiniais.
Profesorius Markas Nixonas iš Southemptono universiteto BBC teigė, kad kiekvienas žmogus yra slaptažodis su daugybe unikalių savybių. Tačiau, pasak jo, net pirštų antspaudų technologijas diegiančios įmonės turėjo problemų dėl to, kad jutikliai nesugeba atpažinti savininko ir užblokuoja jo prieigą.
Į atpažinimo technologijas besigilinantis mokslininkas teigia, kad tai blogiausias scenarijus, kuris vartotojus privers atsisakyti šios funkcijos jau po poros savaičių.
Susiraukšlėję pirštai, šaltas oras ar net maža žaizdelė gali suklaidinti pirštų antspaudų skaitiklį. „Apple“ tikisi išvengti viso to nuskaitydama gilesnį odos sluoksnį – ne tik odos paviršių.
Tačiau technologija turi ir kitų problemų: būta sėkmingų bandymų ją apgauti naudojant padirbtus želatininius pirštų antspaudus. Be to, pirštų antspaudus mes paliekame visur.
Esama ir klausimų dėl privatumo, kadangi pirštų antspaudo duomenys laikomi telefone ir gali būti naudojami identifikavimui internete. Žinant, kad JAV vyriausybė ir galbūt kitos vyriausybės plačiu mastu renka vartotojų duomenis, tikėtina, kad į jų duomenų bazes gali patekti ir mūsų biometriniai duomenys.
Vis dėlto, eiliniams vartotojams biometrinių jutiklių nauda gali būti gerokai didesnė nei grėsmės, ypač jei norima apsisaugoti ne nuo „viską matančių“ vyriausybių, o tik nuo už nugaros stovinčio žmogaus, kuris gali pamatyti slaptažodį.
Pirštų antspaudai – tik pirmas žingsnis į biometriją kasdieniuose įrenginiuose. Viena iš galimybių – kombinuotas antspaudų, veido bruožų ir balso atpažinimas. Jau dabar kai kurie „Android“ naudojantys įrenginiai turi veido atpažinimo funkciją, tačiau ją galima apgauti, jei įrenginiui parodoma savininko nuotrauka ar vaizdo įrašas.
Kibernetinio saugumo sistemos kol kas paremtos trimis identifikatoriais: kažkuo, ką tu žinai (pavyzdžiui, savo mamos mergautinę pavardę), kažkuo, ką tu turi (pavyzdžiui, kodą ar raktą) ir kažkuo, kas tu esi (pavyzdžiui, tavo pirštų antspaudais). Tačiau numatoma įvesti ir ketvirtą identifikatorių: kur tu esi.
GPS funkciją turintys išmanieji įrenginiai gali automatiškai užsiblokuoti, jei telefonas netikėtai atsiduria toliau nuo įprastos vietos, pavyzdžiui, vagystės atveju.
Technologijų pramonė meta nemažas pajėgas vystyti biometrines technologijas, taigi tikėtina, kad tobulėjant įrangai jos pakeis įprastus slaptažodžius, tačiau kol kas pravartu nepamiršti savo pirmojo augintinio ar mėgstamiausios vaikystės lėlės vardo.
