Mokslininkų manymu, sveikatai labiau svarbi liemens apimtis ir jo forma, o ne žmogaus kūno masės indekso reikšmė, skelbia Italijos dienraštis „La Repubblica“. Jo apžvalgininkė Elena Dusi remiasi JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro atlikto tyrimo, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Jama“, duomenimis.
Šio tyrimo išvados sukėlė didelį susidomėjimą: ištyrus 3 milijonų amerikiečių sveikatą paaiškėjo, kad rezultatai prieštarauja medicinos pasaulyje įsitvirtinusiam požiūriui, jog papildomi kilogramai gali tapti diabeto, širdies veiklos problemų priežastimi ir didinti susirgimo vėžiu pavojų.
Iš tikrųjų yra klaidinga ne aksioma, teigianti, jog nutukimas kenkia sveikatai. Klaidingas nutukimo apskaičiavimo metodas: daugelis dietologų jau atsisakė remtis kūno masės indekso (KMI) skaičiavimu, rašoma žurnalo „Science“ redakcijos skiltyje. Viena vertus, KMI neteisingai apibrėžia kenčiančių nuo nutukimo žmonių skaičių, kita vertus, prie nutukusių priskiria arba aukštaūgius, arba labai raumeningus.
Kūno masės indeksą jau turėtų pakeisti kitas algoritmas, kuriame žymiai labiau atsižvelgiama į kūno formą, liemens apimtį, riebalų ir raumenų masės santykį bei ūgį, sakoma straipsnyje. Naujoji vertinimo sistema, pavadinta Kūno formos indeksu (KFI), buvo sukurta Niujorko Sičio koledže. Mokslininkai nustatė, kad pilvo srityje esantys riebaliniai audiniai „perspėja“ apie diabetą ir širdies kraujagyslių ligas, o pasiskirstę periferinėse zonose kelia mažesnį pavojų sveikatai. Raumenų masė, priešingai, yra sveikatos rodiklis, nes skaido didžiąją dalį su maistu gaunamos gliukozės.
Štai kodėl 10 proc. antsvorį turinčių, bet gera medžiagų apykaita pasižyminčių amerikiečių (sportuoja, yra fiziškai aktyvūs, turi normalų insulino ir cukraus kiekį kraujyje) pavojus susirgti yra mažesnis, nei 8 proc. normalaus svorio, tačiau fiziškai neaktyvių žmonių su pastebimais pilvukais. Jų organizmas pasižymi nedideliu gebėjimu gaminti gliukozę skaidantį insuliną, todėl tokiems žmonėms gresia didelis pavojus susirgti cukralige, rašoma straipsnyje.
„Riebalų ir raumenų masės santykis yra tikslesnis indikatoirius nei kūno masės indeksas, – aiškina Italijos Nacionalinio mitybos tyrimų centro tyrimų vadovas Andrea Ghiselli. – Kad būtų galima nustatyti šį santykį, buvo sukurti specialūs prietaiasai, vadinami kūno bioanalizatoriais. Kai kurie jų modeliai, nors ir ne tokie tikslūs, tačiau paprasti naudoti, jau pardavinėjami. Šių prietaisų veikimas remiasi bioelektrine varža.“
