Ar žinote, kaip skamba „beat jazz“ stiliaus muzika? Pabandykite įsivaizduoti: šio stiliaus išradėjas Onyxas Ashanti prie rankų, kojų ir lūpų prisitvirtinęs elektroninę įrangą, kuri reaguoja į kiekvieną žmogaus judesį, įkvėpimą bei iškvėpimą ir visa tai iškart paverčia muzikos garsais. O gal norėtumėte sužinoti, kaip vien savo balsu sukurti gražų paveikslą? Arba, vien tik judinant akis, naršyti internete ar rašyti tekstą? Visa tai ir daugiau siūlo VII LOGIN konferencija.
Žais pagal naujas taisykles
Iš pradžių tai buvo tik interneto tinklaraštininkams skirtas renginys, tačiau dabar jame pristatomos įvairios naujovės ir verslo modeliai. Arnoldas Rogoznyj, LOGIN konferencijos sumanytojas ir vadovas, sako, kad technologijų rinka – tai savotiškas žaidimas, ir jame laimi tie, kurie sugeba kurti naujas taisykles. „Šito renginio pagrindinė tema – tai žaidimas pagal naujas taisykles ir tie, kurie jas keičia. Temą padiktavo pagrindinis mūsų svečias – Steve`as Wozniakas, kuris turbūt šiuo metu pasaulyje yra svarbiausias žmogus, keičiantis taisykles. Kartu su Steve`u Jobsu jis įkūrė „Apple“ kompaniją“, – teigia A. Rogoznyj.
Pasak jo, konferencijoje vyrauja temų įvairovė – nuo medijų, medicinos, mokslo, technologijų iki interneto. Joje bus galima išgirsti pranešėjų, kurie kažką pakeitė šiose srityse. „Pavyzdžiui, yra vienas išradėjas, kuris, galima sakyti, išrado interneto perdavimo būdą – šviesą per lemputes. Matyt, ateityje internetą bus galima perduoti tiesiog uždegus elektros lemputę. Dar vienas pranešėjas – olandas, kuris po kelerių ar keliolikos metų bandys skraidinti pirmuosius žmones į Marsą. Tai irgi yra žmogus, keičiantis taisykles“, – apie svečius pasakoja LOGIN įkūrėjas.
Vyks startuolių mugė – pardavinės idėjas
Be jau pripažinimą pelniusių išradėjų ir verslininkų, LOGIN konferencijoje prisistatys ir jaunos verslininkų komandos, dar tik pradedančios kurti, tačiau jau turinčios gerų idėjų. Tokie projektai – vadinamieji startuoliai (angl. – startup), bus matomi specialiai surengtoje startuolių mugėje. Joje bus pristatomos ir parduodamos įvairios idėjos.
Pasaulinės verslumo ataskaitos „Globali verslumo stebėsena“ duomenimis, Lietuva yra viena iš daugiausia jaunų verslininkų ir jaunų verslų turinčių šalių. Su jaunais žmonėmis dirbantis projekto „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad lietuviams veržlumo tikrai netrūksta, ir tyrimo išvada jo nestebina. „Prisiminkime, dar 2010 m. Europoje tarp tam tikrą kategoriją atitinkančių tarptautinių konkursų, kurių prizai yra investicijos, nugalėtojų buvo vien lietuvių arba lietuvių turėjusios komandos (tai sudarė net 15 proc. visų nugalėtojų). Taigi jau anksčiau buvo matyti, kad, palyginti su visa Europa, Lietuvoje daug naujų verslininkų“, – sako jis.
R. Tamošiūno teigimu, į jų kompaniją kreipiasi daug jaunų, investuotojų ieškančių žmonių. Jis pasakoja, kad jų entuziazmą iliustruojantis pavyzdys – savaitgalio renginiai, vykstantys Lietuvoje ir Baltijos regione. R. Tamošiūnas išskiria praėjusių metų pabaigoje vykusį „HUB Camp“, į kurį susirinko bene 450 jaunų žmonių. Užuot savaitgalį ilsėjęsi arba užsiėmę kuo nors kitu, savo laisvalaikį, pasak R. Tamošiūno, jie leidžia kurdami naujus prototipus ir produktus. „Tai buvo vien jauni žmonės ir, žinoma, tik dalis visos gausios jaunų verslininkų bendruomenės“, – pabrėžia projekto „StartupHighway“ vadovas.
Mentoriai užbėga už akių bėdoms
Šis projektas – tai pasaulyje jau seniau praktikuojama tris mėnesius trunkanti veikla, kai susitinka savo verslą norintys kurti jauni žmonės ir jau daug patirties turintys specialistai – vadinamieji mentoriai. Jie duoda patarimų, pasidalija kontaktais ir padeda užbėgti už akių galimoms bėdoms. „Tris mėnesius kartu dirbame mūsų biure. Pirmą mėnesį dirbame su mentoriais, kurie mus lanko kiekvieną dieną. Praėjusiais metais pasikvietėme net 101 mentorių, 50 iš jų atvyko ne iš Baltijos regiono. Tai įvairių sričių profesionalai ir darbas su jais užtrunka praktiškai visą pirmą mėnesį“, – pasakoja R. Tamošiūnas ir priduria, kad dalis komandos daugiau nieko neveikia, tik bendrauja su žmonėmis, grynina idėjas.
Svarbiausia – kurti reikalingą produktą
Antrą mėnesį „StartupHighway“ organizuoja įvairius mokymus, nes pirmiausia į juos kreipiasi interneto arba mobiliosios technologijos. Pasak R. Tamošiūno, teminiai mokymai būna apie tai, kaip kuriami produktai, kaip siekiama kokybės, kaip vadovaujama gamybos procesui, kaip reikia orientuotis į klientą. Taigi antrą mėnesį daugiausia dėmesio skiriama produkto kūrimui.
Trečias mėnuo skirtas planavimui ir, svarbiausia, ruošiamasi bendrauti su investuotojais. Dauguma žmonių, kurie kreipiasi į „StartupHighway“, paskui kreipsis į investuotojus, kad būtų finansuojama jų verslo plėtra. „Viską vainikuoja „Demo Day“ – konferencijos tipo renginys, į kurį sukviečiame tik regionų investuotojus. Taip pat organizuojame analogišką renginį Londone, o šiemet su partneriais žvalgomės ir į kitus miestus, pavyzdžiui, Stokholmą arba Tel Avivą“, – apie tai, kaip nauji projektai pristatomi investuotojams, pasakoja pašnekovas.
Ypač perspektyvios – programėlės išmaniesiems telefonams
Kaip minėta, šiandien Lietuvoje ir pasaulyje daugiausia siekiama pradėti verslą, susijusį su interneto svetainių kūrimu bei tobulinimu ir mobiliųjų telefonų programėlėmis. R. Tamošiūno manymu, šios sritys – tai ateitis, nes jos pasiekia vis didesnį skaičių žmonių, be to, tokį verslą pigiau pradėti. Tarkim, praplėsti interneto puslapį yra gerokai lengviau, negu padidinti fabriką.
Šia galimybe sėkmingai naudojasi programėles išmaniesiems telefonams kuriantis įmonės „Lemon Labs“ direktorius Tomas Dirvonskas, kurio nuomone, bet kokiam dalykui ir bet kokiai situacijai galima pritaikyti kažkokią programėlę. „Ir dabar į išmanųjį telefoną galima įrašyti mūsų pokalbį, paskui perkelti į kompiuterį, sumontuoti ir paleisti įrašą per radiją, – aiškina T. Dirvonskas. – Manau, kad svarbiausios ir naudingiausios programėlės, kurios leidžia pagrindinį verslą perkelti į mobilųjį įrenginį.“
Jo teigimu, visame pasaulyje labai juntamas mobiliosios komercijos augimas, žmonės daug perka naudodamiesi išmaniuoju telefonu. „Žinoma, visos naujienų svetainės, kurios turi savo mobiliąsias versijas arba išmaniąsias programėles telefonuose, – tikrai plati sritis. Svarbiausia, kad žmogui programėlė neštų tikrą naudą, išspręstų kažkokią problemą“, – tvirtina T. Dirvonskas ir kaip pavyzdį pateikia jų pačių sukurtą produktą „LunchBox“, kur galima pasižiūrėti tos dienos pietų pasiūlymus aplink esančiose kavinėse. „LunchBox“ kol kas veikia tik Lietuvoje, bet planuojama šitą verslą perkelti ir į užsienio šalis.
Programėlių jau sukurta per pusantro milijono
Kartą T. Dirvonskas surengė pirmąsias Lietuvoje mobiliųjų programėlių dirbtuves. Po jų atsirado nemažai bendraminčių, su kuriais vėliau ir įkurta įmonė „Lemon Labs“. Aštuonių jaunų žmonių komanda dirba su kitomis įmonėmis, taip pat kuria savo programėles, o kol kas daugiausia bendradarbiaujama su užsieniu.
T. Dirvonsko teigimu, išmaniųjų telefonų programėlių šiandien pasaulyje yra per pusantro milijono. Konkuruoti su jomis labai sunku, tad didžiausias iššūkis – būti pastebėtam ir išsaugoti savo klientą. O jei dar svajoji užsidirbti milijoną – vargu ar pavyks. Tiesa, pašnekovas priduria, kad tokių sėkmės istorijų Lietuvoje galėtų būti, jei tik jaunimas turėtų daugiau drąsos.
„Lemon Labs“ direktorius pabrėžia, kad Lietuvoje labai daug sumanių žmonių, kurie šiuo metu dirba didelėse korporacijose ir turi krūvą idėjų, bet nesiryžta jų realizuoti, o tokios didžiulės įmonės, kaip „Barclay“, privilioja darbuotojus, nes visi įpratę patogiai gyventi. Jis mano, kad tokiems žmonėms reikėtų padrąsinimo ir didesnio finansavimo. Be to, naujo produkto per naktį nesugalvosi – jis ateina iš gyvenimiškos patirties. „Dažnai būna, kad dirbdami žmonės pamato spragas, neišspręstas problemos ir imasi jas spręsti. Taigi visoms inovacijoms reikia patirties ir laiko – labai retai galima išgirsti, kaip jaunas žmogus uždirbo krūvą pinigų“, – įsitikinęs T. Dirvonskas.
Rinkoje įsitvirtina vienas iš dešimties
„StartupHighway“ vadovas R. Tamošiūnas sako, kad dažniausios jaunų verslininkų klaidos – žaidimo taisyklių nežinojimas, kontaktų stoka bei noras viską padaryti kuo greičiau ir pačiam vienam. Gal todėl paprastai rinkoje per kelerius metus išgyvena vienas iš dešimties verslų. Tad projekto „StartupHighway“ tikslas – suteikti šiems žmonėms galimybių. Pagal statistiką, investicijų pritraukia du iš trijų projektų, dalyvaujančių panašiuose apmokymuose. Taip pat gerokai daugiau verslų paskui išgyvena.
„Iš mūsų pirmos klasės, kuri įvyko 2011 m. pradžioje, geriausių rezultatų pasiekė sellfy.com – latvių įkurta lietuviška įmonė, kuri verčiasi elektronine komercija. Ji padeda žmonėms parduoti savo skaitmeninius produktus“, – pamini R. Tamošiūnas ir paaiškina, kad, norint prekiauti, pavyzdžiui, nuotraukomis arba muzika internetu, reikia tam tikrų techninių žinių, o sellfy.com leidžia lengvai pardavinėti ir be jų. „Jie auga labai šauniai, kaip tikras „Startupas“ kiekvieną savaitę ūgteli. Pavyzdžiui, šių metų sausį įmonė augo 60 proc., o kovas, atrodo, buvo dar sėkmingesnis“, – pasiekimais džiaugiasi pašnekovas.
Kitas pavyzdys, pasak R. Tamošiūno, būtų dragdis.com – įrankis, leidžiantis internete ieškoti ir išsaugoti informaciją, t. y. paveiksliukus, filmukus arba tekstinį turinį ir pan. „Labai patogu viską išsisaugoti ir paskui surasti, taip pat ieškoti panašaus turinio. Apie juos jau rašė Europos žiniasklaida ir atsiliepimai buvo labai teigiami“, – dar vieną sėkmingą projektą nurodo „StartupHighway“ vadovas.
Verslas persikels į telefonus
LOGIN konferencijos lankytojai matys ir išgirs daugiau sėkmės istorijų. Renginio sumanytojas A. Rogoznyj siūlo atkreipti dėmesį ir į interneto svetaines, kurių šiandien apstu ir kurios originalumu bando lenkti viena kitą. Jo nuomone, žmonės, dalyvaudami Lietuvos interneto apdovanojimuose, bando parodyti save ir tai, kas sukurta per metus, nes tai vienintelė terpė, kur galima įrodyti, kad sukūrei kažką geriausio, internete padarei kažką gražiausiai. Be to, žmonėms tai svarbu ir juos reikia įvertinti.
Kas laukia ateityje? Išmaniųjų telefonų programėlių kūrėjas T. Dirvonskas mano, kad technologijos vis labiau artės kasdienybės ir buities link, ypač mobilieji telefonai. „Apskritai visi verslai anksčiau ar vėliau persikels į mobilią sritį, nes vartojimas auga, žmonių gyvenimo būdas keičiasi su išmaniaisiais telefonais“, – tikina „Lemon Labs“ direktorius. Jis primena, kad yra „daiktų internetas“ ir didžiulis duomenų, kuriuos galima analizuoti, kiekis, todėl telefonas gali tapti centriniu įrengiu, priimančiu informaciją ir nematomais signalais reaguojančiu į aplinką.
Pašnekovo manymu, pakankamai perspektyvi sritis – išmaniųjų telefonų sąsaja su kitu įrenginiu. Paprastas pavyzdys – vėjo stiprumo matuoklis, skirtas buriuotojams: galima pažiūrėti, koks toje vietoje vėjo stiprumas, kur pats žmogus yra. Užtenka paprastą prietaisiuką įtaisyti į ausinės kištuką ir jis sukasi bei suteikia reikiamą informaciją. Pasak T. Dirvonsko, tokių daiktų daugybė, pavyzdžiui, per nuotolį galima sužinoti, kokia oro temperatūra namie, reguliuoti ją.
„Įsiskverbimas į žmogaus kasdienybę – didžiulė sritis, kurią galima vystyti. Mobilūs tampa net kraujospūdžio matuokliai. Pasaulyje garsūs „Square“ arba švedų kompanija „iZettle“ sukūrė mažą techninį įrenginį, kuris įstatomas į ausinės kištuką, ir kiekvienas žmogus ar maža įmonė gali priimti apmokėjimą kreditine kortele“, – pasakoja T. Dirvonskas. Jo nuomone, išmanieji telefonai pakeis vis daugiau verslo sričių.
Kalbinti specialistai pastebi, kad naujoves ir verslą kuria vis jaunesni žmonės. Jų manymu, Lietuvoje tikrai galima kurti, ir tai daroma gerai, ypač kompiuterinių technologijų srityje. Gal lietuviams sekasi ir dėl to, kad šalyje internetas – vienas sparčiausių pasaulyje? Tada ir greičiau viskas atliekama? Ką gali žinoti.
Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
