Vos spėję sudėti kardus po HD formatų mūšio, gamintojai mus ruošiasi užversti „žemiškaisiais“ „Blu-ray“ grotuvais, kurie taps prieinami kiekvienam mirtingajam.
Visai neseniai į šiukšlinę metėme magnetines juostas, garso ir vaizdo kasetes sakydami, kad štai turime CD ir DVD grotuvus. Pakeitę vienas technologijas kitomis, tikėjomės, kad bent artimiausiu metu šito kartoti nebeteks. Tačiau skaitmeninė televizija, didelės raiškos skystųjų kristalų televizorių populiarumas vėl verčia dairytis naujų technologijų, tenkinančių mūsų norus ir turimos technikos galimybes. Prieš kurį laiką kaip ateities vizija buvęs „Blu-ray“ formatas netrukus taps ranka pasiekiamas. Pasirodo, vos spėję sudėti kardus po HD formatų mūšio, gamintojai mus ruošiasi užversti „žemiškaisiais“ „Blu-ray“ grotuvais, kurie taps prieinami kiekvienam mirtingajam.
Šiek tiek istorijos
2002 metų vasario 19 dieną korporacija „Sony“ pasauliui pristatė pirmąjį „Blu-ray“ diską. Maždaug po mėnesio šią idėją parėmė „Matsushita“ („Panasonic“), „Pioneer“, „Philips“, „Thomson“, „LG Electronics“, „Hitachi“, „Sharp“ ir „Samsung“ bendrovės. Taip gimė „Blu-ray Disc“ kūrėjų grupė. 2004 metais jie persivadino į asociaciją ir tokiu būdu atvėrė galimybes kitiems gamintojams įsilieti į jų gretas. Kūrėjai buvo priversti žengti tokį žingsnį, mat beveik kitoje gatvės pusėje konkurentai jau buvo pradėję sėkmingai kepti HD DVD diskus bei grotuvus. Vyko ne tik technologinė, bet ir reklaminė kova – kiekvienas stengėsi į savo pusę palenkti kuo daugiau potencialių vartotojų. Ką gi, „Sony“ pasirodė kur kas patrauklesnė, tad visi žinome, kuo baigėsi „žodžių mūšis“. Taigi dar viena svarbi „Blu-ray“ istorijos data – 2008 metų kovo 28. Tą dieną oficialiai nutrauktas HD DVD plėtros grupės gyvavimas, taigi atvertos visos galimybės „Blu-ray“ suklestėti. Šiuo metu priskaičiuojama per 250 „Blu-ray“ asociacijos narių. Skaičiai negalutiniai.
Technologija
„Blu-ray“ dar vadinamas „Blu-ray Disk“ (BD) – ypač didelės talpos skaitmeninis diskas, kurio pagrindinė paskirtis – didelės raiškos (HD) vaizdo įrašų saugojimas ir atkūrimas. Šio formato užduotis – pakeisti jau į antrąją gyvavimo pusę persiritusius DVD diskus. Priminsime, kad į vieno sluoksnio DVD diską telpa iki 4.7 GB informacijos, o į „Blu-ray“ – iki 25 GB. Tokia talpa pasiekiama dėl to, kad diskams skaityti ir įrašyti naudojamas mėlynasis lazeris (nuo jo ir kilo pavadinimas „Blu-ray“), kurio bangos ilgis yra 405 nm (DVD grotuvuose naudojamas raudonasis lazeris, kuriantis 650 nm bangos ilgį). Taigi informacija diske sudėta kur kas glausčiau. Dar vienas būdas, taikomas informacijos talpai padidinti, – tai vienas virš kito sukloti įrašomi sluoksniai (nuo kelių iki keliolikos) informacijai saugoti. Prieš keletą mėnesių bendrovė „Pioneer“ pristatė diską, kuriame sugebėjo sugrūsti 20 sluoksnių. Ji sukūrė galimybę į diską įrašyti net 500 GB! Tiesa, jis netinka daugumai grotuvų, nes neįrašo ar net nenuskaito duomenų. Gamintoja teigia, kad tokie diskai per 2–3 metus bus iki galo paruošti visapusiškai naudoti. Skaičiai įspūdingi, jei įvertinsime tai, kad ne kiekviename asmeniniame kompiuteryje rasime tokios talpos standųjį diską.
Beje, jei dar kyla neaiškumų, kas gi tas „Blu-ray“ (BD), galima paminėti, kad tai optinis diskas, išore ir matmenimis nesiskiriantis nuo CD ir DVD, tačiau pasižymintis gerokai didesne duomenų perdavimo sparta ir talpa. Visi šie privalumai leidžia BD diske įrašyti didelės raiškos (HDTV kokybės, „Full HD“ raiškos) vaizdą ir garsą. Kitaip tariant, kino filmas, įrašytas į „Blu-ray“ (BD) diską, bus rodomas geriausios kokybės, kokią tik gali perteikti naujieji skystųjų kristalų arba plazminiai televizoriai. Kita, mažiau džiuginanti žinia – BD diskams atkurti reikia specialaus „Blu-ray“ leistuvo (su DVD leistuvu to padaryti nepavyks).
Nors deklaruojama „Blu-ray“ misija labai pažangi, gamintojai užtikrina, kad tais pačiais grotuvais bus įmanoma atkurti bei įrašyti tiek DVD, tiek CD diskus. Taigi vartotojai, pasikeitę įrangą, galės būti ramūs dėl sukauptos vaizdo ar garso įrašų kolekcijos.
Lentelėje pateikiami pagrindiniai technologiniai skirtumai.
Įvertinę pateiktus duomenis galime teigti, kad esminių skirtumų tarp „Blu-ray“ ir HD-DVD beveik nėra, jei neatsižvelgsime į disko sluoksnių skaičių ir duomenų perdavimo spartą. Taigi tai dar kartą patvirtina nuogąstavimus, kad kova buvo laimėta pasitelkus ne vien pažangias technologijas (tiesa, HD-DVD netgi kaina buvo žemesnė), bet ir reklamines, o gal net ir finansines gudrybes.
Ar išliks BD regionai ?
DVD gamintojai savo produkciją saugojo skirstydami į 5 regionus: Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos, Okeanijos ir Pietų Amerikos, Rusijos ir kt. „Blu-ray“ taip pat skirsto savo produkciją į regionus, tai:
a) Amerika, Japonija, Korėja ir dalis Azijos;
b) Europa, Afrika, Australija, Naujoji Zelandija;
c) Kinija, Indija, Rusija ir likusios šalys.
Nors dalijimas į regionus ne tik suteikia šiek tiek apsaugos, bet ir neša papildomas pajamas gamintojams, pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad šie būtų labiau linkę atsisakyti grotuvų kodavimo, ribojančio diskų atkūrimo galimybes.
Šiuo metu kur kas skaudesnė tema yra ne skirstymas į regionus, o... „Blu-ray“ gyvavimo pradžioje privalumu laikyta AACS (angl. Advanced Access Content System) apsaugos nuo kopijavimo sistema. HD-DVD aplinkoje šią sistemą buvo galima naudoti kaip papildomą, o „Blu-ray“ aplinkoje ji yra privaloma. Esmė ta, kad kiekviena leidykla ar autorius, norintis išleisti savo „Blu-ray“ diską, turi įsigyti AACS kopijavimo licenciją, kuri kainuoja apie 4300 JAV dolerių. Didžiosioms leidybinėms firmoms toks mokestis yra beveik nepastebimas, o nepriklausomiems prodiuseriams ar pavieniams leidėjams tai didžiuliai pinigai. Taigi, kol nebus išspręsta šio „privalumo“ problema, dar ilgą laiką lentynose nematysime neholivudinės kepyklos produkcijos.
„Blu-ray“ profiliai
Veikiausiai kiekvienas iš mūsų norėtų rūpintis turimos aparatūros programine įranga. Būtų idealu, jei grotuvas visą gyvavimo laikotarpį atkurtų diskus, atliktų papildomas funkcijas, tačiau, kad ir kaip gaila, to nebus. Ne kiekvienas iš mūsų spėjo pačiupinėti „Blu-ray“ grotuvus, o gamintojai jau diegia trečios kartos programinę įrangą. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?
Profilis 1.0 – jau iš pavadinio galima spręsti, kad tai pirmas numatytas profilis, kuris savo funkcionalumu atitinka esamų DVD grotuvų meniu, funkcijas, valdymą. Turėdami tokį grotuvą, nepatirsite sunkumų peržiūrėdami filmus, klausydami komentarų, naudodamiesi interaktyviu meniu ir pan. Kita vertus, jei nesate smalsūs, galbūt net nepastebėsite, kad kažko trūksta. Na, jeigu jau įsigijote grotuvą, kurio meniu profilis 1.0, galite būti ramūs, jis neatnaujinamas.
Profilis 1.1 nuo pirmtako skiriasi labai nedaug. Esminis skirtumas – „BonusView“ funkcija, paprasčiau vadinama „vaizdas vaizde“. Pavyzdžiui, žiūrėdami filmą mažame langelyje galite matyti aktoriaus ar režisieriaus komentarus apie tuo metu pagrindiniame ekrane rodomus kadrus. Tiesa, reikėtų turėti papildomą vaizdo garso dekoderį.
Profilis 2.0, dar vadinamas „BD-Live“, nuo pirmtako skiriasi 100 proc. Pirmiausia tuo, kad „Blu-ray“ grotuvams, kurių profilis 2.0, reikia prieigos prie interneto. Įdėjus „Blu-ray“ diską, veikiantį su Profilis 2.0 profiliu, iš interneto galima parsisiųsti naujausių vaizdelių, nuotraukų, žaidimų ir kitos medžiagos, susijusios su filmu, ją įsirašyti ir saugoti grotuvo atmintyje. Vėliau galėsite tą medžiagą peržiūrėti, atnaujinti ar tiesiog ištrinti. Dar vienas svarbus skirtumas – būtina vidinė atmintis, minimali talpa – 1 GB. Patyliukais kalbama, kad tai toli gražu ne vieninteliai šios technologijos privalumai. Viena iš įdomesnių funkcijų – galimybė pakeisti pagrindinio filmo herojaus veidą savuoju ar, tarkime, žaisti klausimų ir atsakymų žaidimą su grotuvu. O antai „Panasonic“ pristatė visiškai naujos kartos 3D kiną, kuris, beje, neturi nieko bendra su žaliais ir raudonais plastmasiniais akinukais! Deja, apie šį dalyką neturime jokios papildomos informacijos, išskyrus mačiusiųjų įspūdžius: nuostabu! Fantastiška! Nepakartojama!
Kad ir kaip būtų gaila, pakeisti profilio 1.0 į 1.1 ar į 2.0 neįmanoma, tad prieš pirkdami grotuvą pasitarkite su pardavėju, kad neapsižioplintumėte.
Žinoma programinės įrangos gamintoja „CyberLink“ paskelbė, kad jos programinė įranga jau yra suderinama ir atlieka „BD-Live“ funkcijas, taigi interaktyviu meniu, žaidimais, filmukais ir kita medžiaga galės mėgautis ir kompiuterinės „Blu-ray“ įrangos savininkai.
Tiesa, dar yra profilis 3.0, tačiau labai jaudintis nevertėtų, mat šis profilis skirtas pigiems „Blu-ray“ grotuvams, kurie gali atkurti tik muziką.
Grotuvas už 1000 litų
Pati karščiausia šio sezono naujiena – apie 1000 litų kainuojantis bendrovės „Sony“ „Blu-ray“ grotuvas BDP-S350. Tai nedidukas aparatas, savo matmenimis labiau primenantis šiuolaikinius DVD grotuvus.
Šis modelis turi „BD-Live“ („Profile 2.0“) funkciją, įtaisytą „Dolby TrueHD“ dekoderį, tad atkuria beveik visus garso formatus, išskyrus „DTS-HD Master Audio“. Gamintojas ramina vartotojus esą, norint atkurti šį garso formatą, gali padėti garso stiprintuvas, turintis tokį dekoderį. Kita vertus, juk ne kiekvienam reikia tokių parametrų, eiliniam vartotojui ir taip sunku susigaudyti tarp naujų technologijų. Palyginti su ankstesniais modeliais, BDP-S350 grotuvas pasižymi kur kas didesne sparta, trumpesniu pradinio duomenų įkėlimo laiku, greičiau nuskaito diskus, be to, jis nestringa ir netgi „nepakimba“. Šis prietaisas vaizdą atkuria nepriekaištingai: nėra plaukiojančių, ištįstančių scenų ar šešėlių. BDP-S350 grotuvas atkuria iki 1080p vaizdo eilučių (1920 x 1080 vaizdo elementų), gali rodyti filmus 24 kadrų per sekundę režimu (kaip kino teatre). Kaip ir daugelis kitų šiuolaikiškų vaizdo atkūrimo įrenginių, turi HDMI (1.3 versija) išvestį.
Norintiems kiek aukštesnės klasės grotuvo, gamintojas netrukus pasiūlys BDP-S550 aparatus, jau turinčius „DTS-HD Master Audio“ dekoderį.
Tiesioginiai „Sony BDP-S350“ konkurentai bus „Panasonic“ modelis DMP-BD35 bei „Sony BDP-S550“ atitikmuo – „Panasonic DMP-BD55“. Nebrangių naujos kartos BD leistuvų nišą pasirengusi užpildyti ir bendrovė „Samsung“. Ji išleido modelį BD-P1500. Taip pat ši bendrovė yra paruošusi ir aukštesnės klasės aparatą – BD-P2500.
Šiemet nebrangių BD leistuvai gretas žada papildyti „Sherwood BDP-5003“ ir „Funai B1-M110“ modeliai. Nesnaudžia ir kiti didieji plataus vartojimo produktų gamintojai: savo „Blu-ray“ leistuvų asortimentą plečia „Philips“, „LG“, „JVC“, „Sharp“ ir kt.
„Blu-ray“ fronte – sunkioji artilerija
„Žydrasis spindulys“ persmelkė ir prabangesnės garso ir vaizdo technikos gamintojus. Tokios bendrovės kaip „Marantz“, „Onkyo“, „Denon“, „Yamaha“, „Pioneer“ ruošia „Blu-ray“ frontui sunkiąją artileriją – aukštos klasės BD leistuvus.
Ypač rimtai nusiteikusi pagerinti BD diskų vaizdo ir garso kokybę bendrovė „Marantz“ pristato du aparatus: aukštesnės BD7003 ir aukščiausios klasės BD8003 modelius.
Bendrovė „Onkyo“ startuoja su DV-BD606, „Denon“ išleidžia DVD-2500BT, o „Yamaha“ turi BD leistuvą BD-S2900. Firma „Pioneer“ drauge su savo naujausiais Full-HD televizoriais (plazminiais ir skystųjų kristalų) siūlo BD leistuvą „Pioneer BDP-LX08“.
Ateitis su „Blu-ray“ tampa dabartimi
Šiais metais BD grotuvai atpigo perpus (išliesti gerokai pigesni modeliai) ir pasiekė 1000 litų ribą. Taip pat smarkiai sumažėjo „Blu-ray“ diskų kainos (apytiksliai nuo 140 iki 70 litų). Pasaulyje sparčiai didėja filmų įrašų pasiūla – kasmet išleidžiamos ne dešimtys, o šimtai (netrukus skaičiuosime tūkstančiais) naujų filmų. Kol kas dar nėra paskelbta apie filmus su lietuviškais subtitrais (juolab lietuviškai įgarsintų), tačiau rusų kalba jau įmanoma rasti (ir rusiškai įgarsintų filmų). Jei nekantraujate išbandyti naujos kartos vaizdo ir garso laikmeną, dideliame skystųjų kristalų ekrane pamatyti aiškų, skaidrų ir ypač detalų vaizdą („Full HD“ raiška), tai 1000 litų už BD grotuvą nėra jau tokie dideli pinigai. Lietuvoje galima nusipirkti filmų įrašų „Blu-ray“ formatu ne tik specializuotose vaizdo ir garso įrašų parduotuvėse, bet ir kai kuriuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Beje, BD leistuvas (pvz., išbandytas „Sony BDP-S350“ modelis) kuo puikiausiai atkuria ir DVD diskus, o jame įrengtas vaizdo procesorius, turintis vaizdo raiškos didinimo funkciją, gali pagerinti standartinės raiškos vaizdo signalą iki artimo „Full-HD“ raiškai (1080p).
Ką gi, galime tik pasidžiaugti, kad įranga taip sparčiai pinga ir nereikia laukti, kol į rinką ateis bevardžiai gamintojai – jie dažniausiai numuša kainas. Lieka tikėtis, kad ir filmų pasirinkimas „Blu-ray“ formatu pasipils kaip iš gausybės rago, nes pirkti grotuvą vien tam, kad žiūrėtume DVD diskus, – ne itin daug prasmės. O gamintojams ir leidėjams ilgai laukti taip pat neverta, nes jau pasigirsta kalbų, kad „Blu-ray“ technologijai gyvuoti liko apie 10 metų. Laikas parodys, kiek šiuose žodžiuose tiesos.
Egidijus Pranevičius
Žurnalas "Studio", 2008 Nr. 5
Numeryje taip pat skaitykite:
Pirmas bandymas - "Focus 220"
"Garsas ir emocijos"
Patobulinti CD: ar realu?
Naujos televizorių mados
