Edita KARKLELIENĖ
Šiauliuose, prie Prūdelio, prieš kelias savaites pričiuptam brakonieriui teks pakloti tūkstantinę baudą. Baudos už žalą, padarytą žuvų ištekliams, šiemet išaugo dešimteriopai.
Į klausimus atsako Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Rimvydas STANKEVIČIUS.
Baudos – tūkstantinės
– Prieš kelias savaites prie Prūdelio sulaikytas brakonierius. Sugautos žuvys jam kainuos greičiausiai brangiai.
– Birželio 6-osios rytą ŠRAAD pranešta, kad Šiaulių Prūdelio tvenkinyje yra pastatytas tinklas.
Sulaikius Šiaulių miesto gyventoją šiukšlių maiše rastas žvejybinis tinklas, į kurį buvo pakliuvęs vienas šamas, dešimt lynų ir vienas ešerys.
Brakonieriui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, bus paskirta bauda nuo 400 iki 1000 litų, teks atlyginti žalą žuvų ištekliams 3271 litą. Taip pat bus konfiskuotas tinklas.
– Panašu, kad laiką prie vandens telkinių, leidžiantys žvejai mėgėjai gali sulaukti netikėtumų?
– Tiems žvejams, kurie viską daro teisingai – turi reikalingus leidimus žvejybai, nenaudoja žvejodami draudžiamų įrankių arba būdų, į vandenį paleidžia per menkas žuvis ir t.t., netikėtumų nebus. Tačiau pažeidžiantiesiems tvarką šiemet priimti įstatymai gali kaip reikiant patuštinti kišenes.
Pavyzdžiui, žuvaujantieji be leidimų, už neteisėtai sugautas žuvis turės atlyginti kur kas didesnę žalą žuvų ištekliams. Nuo sausio 28 dienos ji išaugo keliskart.
Už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį, gali tekti pakloti 2000 litų. Žala už neteisėtai sugautą sturį, eršketą, šamą, ungurį, skersnukį ar jūrinę nėgę – po 1000 litų už kiekvieną.
Neturint leidimo žūklei ir sužvejojus kiršlį, lydeką, upėtakį, salatį, syką, sterką, ūsorių, vėgėlę, vijūną, ežerinę rainę ar auksaspalvį kirtiklį teks atlyginti žalą po 500 litų už žuvį.
Po 200 litų gali tekti sumokėti už be leidimo sugautą baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, menkę, ožką, otą, perpelę, plačiakaktį, šapalą arba žiobrį.
Leidimai – privalomi visiems
– Žalos gamtai atlyginimo dydžio padidinimas galbūt tramdo nelegalią žvejybą?
– Jaučiamas brakonieriškos žvejybos sumažėjimas – retas žvejys dabar neturi įsigijęs leidimo žvejybai. Vis dėlto kai kuriems atrodo – kam tas leidimas, jei su viena meškere pastovės kokią valandą.
Derėtų žinoti, kad įstatymas už bet kokią žvejybą be leidimo numato sankciją – įspėjimą arba baudą nuo 25 iki 200 litų, bei teks atlyginti ir žalą žuvų ištekliams, jei tokios žvejybos metu bus sugautas laimikis.
– Kiek kainuoja leidimas ir kur jį galima įsigyti?
– Žūklės leidimo kaina išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuota limituota žvejyba: dviem paroms – 5 litai, mėnesiui – 20 litų, metams – 50 litų.
Tokios pat leidimų kainos ir valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba.
Išnuomotame telkinyje su limituota žvejyba leidimas parai – 50 litų, savaitei – 150 litų, mėnesiui – 250 litų.
Žūklės plotų naudotojai gali sumažinti kainą.
Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą, fiziniai asmenys iki 16 metų, vyresni nei 62 metai, neįgalieji ir žūklės plotų naudotojai turi teisę žvejoti nemokamai, tik privalo turėti tai patvirtinantį dokumentą.
Leidimus žvejybai galima įsigyti rajonų Medžiotojų ir žvejų draugijose į jų išnuomotus vandens telkinius. Visus su aplinkosauga susijusius leidimus galima įsigyti ir internete adresu http://alis.am.lt. Gali būti įsigyjami ir žūklės ploto naudotojo nustatyta tvarka išduodant jo pagamintus žūklės leidimus.
Įsigijus leidimą Žvejų draugijoje, jei žmogus draugijos narys, įgyjama teisė nemokamai žvejoti draugijos nuomojamuose vandens telkiniuose.
"Perlo" loterijos terminaluose išduoti leidimai suteikia teisę žvejoti tik neišnuomotuose vandens telkiniuose.
Prekyba tinklais sugriežtinta
– Nuo gegužės 1-osios pasikeitė tinklų prekybos taisyklės.
– Jos numato, kad prekiauti ne mėgėjų žvejybos įrankiais (tinklais, venteriais ir pan.) leidžiama tik stacionariose prekybos vietose turint leidimus.
Už neteisėtą prekybą žvejybiniais tinklais ir kitais ne mėgėjų žvejybos įrankiais gresia baudos nuo 200 iki 700 litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Nuo gegužės 1 dienos pasidarė sudėtingiau tinklą ir įsigyti. Pirkti žvejybos įrankius dabar gali tik tie, kurie turi žuvų sugavimo verslinės žūklės įrankiais limitus ir kvotas, taip pat vykdantys specialiąją žvejybą, Valstybinio žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai plano ar veterinarinių tyrimų vykdytojai. Nebėra taip, kad nuėjai, nusipirkai tinklą ir nešiesi.
Teisę pirkti žvejybos įrankius turi ir privačių telkinių savininkai, kurie privalo kreiptis į regionų aplinkos apsaugos departamentus, išduodančius leidimus pirkti tinklus. Su leidimu pirkėjas įsigyja norimus įrankius ir su jais grįžta į aplinkos apsaugos departamentą, kur jie užplombuojami.
Už neteisėtą žvejybą tinklais gresia 400–1000 litų bauda, plius žala gamtai. Už tinklų laikymą – 200–700 litų.
– Ar tikitės, kad žvejybą tinklais ribojantys įstatymai sutramdys brakonierius?
– Iki birželio 1 dienos ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija užfiksavo 86 žvejybos pažeidimus, 14 iš jų padaryti draudžiamais įrankiais ir būdais.
Administracinė atsakomybė sugriežtinta taip, kad kai kuriems žvejams praeina noras žvejoti be leidimų ir kitais neteisėtais būdais – juk tinklai konfiskuojami, valtis konfiskuojama, žuvis taip pat. O kai suskaičiuojama ir žala žuvų ištekliams, bauda išauga dar keliais tūkstančiais.
Visuomenė taip pat aktyvėja. Tiesa, žmonių pranešimai apie neteisėtą žvejybą ne visada pasitvirtina. Žiūrėk, žvejai stato skritulius arba inkarą traukia, o pašalaičiai galvoja, kad traukiami ar statomi tinklai.
Nepaisant visko, apie daromus pažeidimus skatiname pranešti ŠRAAD (interneto tinklalapyje yra pareigūnų telefonai) ar bendruoju pagalbos centro telefonu 112.
