Kaip BNS teigė ministras, su savivaldybėmis jau kalbama apie tokio būsto poreikį, birželį planuojama skelbti atvirą kvietimą bandomiesiems projektams.
„Kalbame apie pilotinius municipalinio būsto projektus, integruojant viešąją ir privačiąją partnerystę, sukuriant savivaldybėse papildomo municipalinio būsto – bendradarbiaujant kartu valstybei ir privačiajam verslui pastatyti būstą pagal tai, kiek kurioje savivaldybėje galėtų būti jo poreikis“, – BNS sakė K. Žuromskas.
Jo teigimu, šiuo metu dėliojama koncepcija, pagal kurią nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės savo lėšomis išvystytų projektus, o savivaldybė rinkos kainomis per tam tikrą laikotarpį išsipirktų juos pagal poreikį.
„Savivaldybės pasakytų tam tikrą poreikį, kiek jai reikia municipalinio būsto, verslas dėtų savo investicijas, o savivaldybė išmokėtų būstus per ilgą laiką, atsiskaitydama su investuotojais. Ir po tam tikro laiko ji jau pilnai taptų to būsto valdytoja“, – aiškino ministras.
„Pavyzdžiui, savivaldybė pasakytų, jog jai reikia 60 būstų, tačiau vystytojas galėtų investuoti į didesnį kvartalą, papildomai kitus būstus taip pat nuomodamas ar parduodamas. Savivaldybė pagal savo poreikį investuotų į reikiamą kiekį, pernuomotų tuos būstus, o investuotojui kiekvieną mėnesį atiduotų lėšas už jų pastatymą“, – pridūrė jis.
Anot ministro, į municipalinio būsto projektus investuotų savivaldybės, valstybės parama kol kas nesvarstoma.
„Kol kas mes kalbame apie savivaldybės lėšas. Ministerija dabar dalyvauja bendrai rengdama koncepciją ir organizuodama kvietimus, bet valstybės lėšų šiems projektams kol kas nėra numatyta“, – BNS teigė K. Žuromskas.
Preliminariai skaičiuojama 115 mln. eurų investicijų
Pasak ministro, kokios savivaldybės galėtų dalyvauti bandomuosiuose projektuose, kol kas nėra aišku.
„Kalbamės dabar konkrečiai su nemažai savivaldybių – Marijampole, Visaginu, Vilniaus rajonu, Vilniumi, Utena ir kitomis, bet greitu metu pasikalbėsime beveik su visomis savivaldybėmis, joms aiškindami patį procesą ir suprasdami jų poreikį. Bet po to, kai bus kvietimas, jis bus bendras visiems. Tikimės, kad atsilieps nemažas skaičius savivaldybių ir tų pilotinių projektų bus ne vienas“, – BNS sakė K. Žuromskas.
Ministerija šiuo metu preliminariai skaičiuoja apie 1 tūkst. municipalinio būsto poreikį, jo plėtrai reikėtų maždaug 115 mln. eurų investicijų.
„Turime labai labai preliminarius skaičius surinkę iš savivaldybių – labai grubiai apie tūkstantį municipalinio būsto vienetų galėtų būti reikalinga šiam momentui, bet vėlgi pasikartosiu, kad tai labai preliminarūs skaičiai. (...) Esame pasiskaičiavę šiai dienai, kad reikėtų apie 115 mln. eurų, kad pastatyti tūkstantį būstų, bet tie skaičiai yra kintantys, priklauso nuo statybų, medžiagų kainų ir kitų dalykų“, – kalbėjo ministras.
Anot K. Žuromsko, kiek savivaldybėms gali kainuoti tokių projektų plėtra, priklausytų nuo jų sprendimų, per kiek laiko jos išsipirktų būstus.
„Kaip ir banko paskola – galite banko paskolą išsimokėti per 10 metų, bet mėnesinės įmokos bus didesnės arba galite išsimokėti per 20 metų – įmokos bus mažesnės, bet finalinė suma bus didesnė“, – sakė jis.
Kvies visas savivaldybes
Ministro teigimu, didesnis poreikis municipaliniam būstui yra jaučiamas regionuose, tačiau įsitraukti į projektą būtų kviečiamos visos savivaldybės.
„Būsto prieinamumo ir municipalinio būsto poreikis juntamas visoje Lietuvoje, tačiau pagrindinė koncentracija kol kas vis tiek matoma regionuose ir mažosiose savivaldybėse. Bet mes nedėtumėm akcento į kažkur ir matydami motyvaciją iš kiekvienos savivaldybės kviesime bendrai visas savivaldybes įsitraukti, kurios matytų tą naudą“, – tikino K. Žuromskas.
Jo teigimu, savivaldybės pačios spręstų, kam galėtų būti nuomojami būstai: „Jos geriausiai žino savo teritoriją, žino, kam ir kokių specialistų reikia pritraukti. (...) Paliktumėm visą tą subordinaciją spręsti kiekvienai savivaldybei atskirai – ir kiekį tų būstų ir kam jie turėtų būti paskiriami.“
Pasak K. Žuromsko, municipalinis būstas galėtų būti įrengtas naujuose projektuose arba konversijos būdu: „Po privačia ir viešąja partneryste galėtų atsirasti ir jau pastatyti ar nenaudojami statiniai, kuriuos galima konvertuoti į gyvenamuosius, nebūtinai tik nauja statyba“.
Tuo metu šiais metais pradėjus vystyti projektus, ministro skaičiavimu, pirmieji gyventojai galėtų įsikelti po kelių metų.
„Manome, kad šiais metais būtų suvestos savivaldybės su konkrečiais vystytojais ir projektais, turėtume jau nuo ko atsispirti, pradėti projektavimą. Jeigu taip planuotume, manau, kad pirmieji projektai galėtų būti išvystyti kelių metų laikotarpiu, nes statybos procesas vis tiek užtrunka“, – BNS sakė K. Žuromskas.
Anot jo, projektai bus įgyvendinami remiantis 15 minučių miesto koncepcija, numatant būsto plėtrą teritorijose, kur gyventojai gretai gali pasiekti svarbiausias kasdienes paslaugas, darbo vietas, viešąjį transportą ir socialinę infrastruktūrą.
Ministro teigimu, modelį municipalinio būsto projektams patvirtins Centrinė projektų valdymo agentūra, kvietimai bus atviri, o konkursus laimės geriausią kainą bei sąlygas pateikę vystytojai.
Rengiama būsto prieinamumo strategija, keičiamas įstatymas
K. Žuromskas pernai gruodį BNS teigė, jog siekiant gerinti būsto prieinamumą siekiama sureguliuoti rinkos sąlygas, taip didinant pasiūlą, taip pat vystyti municipalinio būsto projektus.
Tuomet jis nurodė, kad savivaldybėse atsirastų papildomi būsto fondai, per kuriuos būtų galima skatinti ir pritraukti žmones į savo rajonus. Be to, dėmesys būtų skiriamas ir infrastruktūrai aplink tokius projektus – mokykloms, darželiams.
Aplinkos ministerija taip pat teigia rengianti būsto prieinamumo strategiją, gavus pirmines įžvalgas, bus sprendžiama, kokias priemones taikyti siekiant spręsti prieinamumo iššūkius. Anot K. Žuromsko, didžiausias dėmesys strategijoje bus skiriamas didiesiems miestams, mat čia daugiausiai keliasi gyventi žmonės.
Kartu ministerija pateikė derinti Statybos ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama palengvinti projekto tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo sąlygas, didinti skaidrumą bei atsparumą korupcijai, be to, atsisakyti perteklinių reguliavimų.
Ministerija pataisomis siūlo įvesti daugiau atsakomybių ir institucijoms, joms numatant baudas už vėlavimus tikrinant NT projektus bei išduodant statybos leidimus.
K. Žuromskas anksčiau BNS sakė, kad Statybos įstatymo pokyčiai leistų mažinti biurokratiją, greičiau gauti leidimus projektams bei sudarytų galimybes vystytojams auginti būstų pasiūlą didmiesčiuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
