Tautos palankumo visuomenės veikėjams rikiuotėje atėjus rudeniui, kaip ir dažną mėnesį anksčiau, stabilios išliko trys pirmosios ir dvi paskutinės pozicijos. Aiški lyderė – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, aiškus autsaideris – Vyriausybė vadovas Andrius Kubilius.
Baigiantis rugsėjui ir prasidedant spaliui, 85 proc. Lietuvos gyventojų palankiausiai vertino valstybės vadovę D. Grybauskaitę. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs Prezidentas Valdas Adamkus sulaukė 63 proc. piliečių palankumo. Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę palankiai įvertino 57 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Seimo opozicijos lyderis Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius pelnė 52 proc. respondentų palankumą.
Nepalankiausiai rugsėjį Lietuvos gyventojai vertino Vyriausybei vadovaujantį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderį A. Kubilių. 86 proc. apklaustųjų jo veikloje neįžvelgė šaliai ir jos žmonėms palankių darbų.
Kiek mažiau nepalankaus vertinimo skirta Seimo nariui Tautos prisikėlimo partijos vadovui Arūnui Valinskui – 78 proc. neigiamų atsiliepimų.
Gyventojų požiūris į institucijas nesikeičia
Rugsėjį prasidėjęs naujas politinis sezonas didelių permainų visuomenės pasitikėjimo institucijomis reitinge nepateikė – kaip pirmavo ugniagesiai gelbėtojai, taip ir pirmauja. Kaip ilgą laiką buvo prastai vertinamas Seimas, taip ir liko.
Rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje 85 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių išreiškė pasitikėjimą Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.
Teigiamai įvertinta ir Prezidento tarnyba – 70 proc. palankių atsiliepimų, Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 55 proc., Konstitucinis Teismas – 54 proc. ir Lietuvos žiniasklaida – 52 proc.
Gyventojai labiausiai nepasitikėjo Seimu. Beveik devyni iš dešimties – 86 proc. – respondentų tautos išrinktiesiems negailėjo kritikos.
Ne ką geriau įvertinta ir Vyriausybė. Ja nepasitikėjo aštuoni iš dešimties – 82 proc. – apklaustųjų.
Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų nepasitikėjo ir prokuratūra – 66 proc., teismais – 65 proc., komerciniais bankais – 62 proc., savivaldybėmis – 56 proc. ir muitinėmis – 54 proc.
Seimo rinkimų sėkmės galėtų tikėtis 4 partijos
Jei naujos kadencijos Seimą būtume rinkę rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.
Ta sėkmė jiems būtų nusišypsojusi, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.
Daugiausia balsų būtų pelniusi Lietuvos socialdemokratų partija, už kurią būtų balsavę 19 proc. rinkėjų.
* Neturinšiųjų nuomonės respondentų dalis nenurodoma
Kuo pasitikėti, kai trečdalis tik šoka ir dainuoja
Klaipėdos universiteto docentas, politologas Vygantas Vareikis nesistebi, kad apklausose nuolat pirmauja šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, o premjeru Andriumi Kubiliumi mažiausiai pasitikima.
– Manau, visų pirma A.Kubilius tapatinamas su krize. Gal ne su krize, bet su pragyvenimo problemomis. Nors realiai jis vienas negali už viską atsakyti. O V.Adamkus už nieką neatsako. Todėl jo reitingai aukšti. Tai moralinis autoritetas. Garbingai išbuvęs savo poste. Be jokių korupcijų. D.Grybauskaitė eksplikuoja save kaip stiprią asmenybę, lyg kovoja už žmones. Pavyzdžiui, kad maisto prekių kainos būtų sumažintos. Nors realiai prezidentės galios ribotos. I.Degutienės atsakomybė – taip pat mažesnė. Ji – maloni moteris, atsakinga už Seimo darbo organizavimą. Tai lengviau nei biudžeto rengimas, patvirtinimas, subalansavimas. Mano nuomone, neteisinga viename asmenyje ieškoti atpirkimo ožio.
– Bet Latvijos premjeras, nors Latvijoje taip pat ekonominė krizė, neturi tokių žemų reitingų kaip mūsiškis?
– Latvijoje kitokia padėtis. Latvija turi tautinę problemą. Juos gerokai spaudžia Rusija, yra baimė, kad vietiniai rusakalbiai politiškai neįsigalėtų. Todėl latviai iš dviejų blogybių renkasi mažesnę – savo Vyriausybę.
– O kaip paaiškintumėte tokį paradoksą – Seimo pirmininkės reitingai aukšti, o paties Seimo – labai žemi?
– Jei Seimo pirmininku būtų likęs Arūnas Valinskas, jo reitingai irgi būtų apačioje. Nesakau, kad Seimas visai nesugeba dirbti, bet tik pusė liko nuoširdžiai dirbančių, o vienas trečdalis šoka, dainuoja.
– Tačiau kaip vertinti valstybę, jei piliečiai nepasitiki jos pamatinėmis institucijomis – Seimu, Vyriausybe, prokuratūra, teismais, bankais. Vadinasi, nepasitikima nei parlamentarizmu, nei teisingumu, nei finansais?
– Nieko nepadarysi. Nėra jokio recepto. Žmonės patys turi pasirinkti. Kur dabar tie A.Valinsko rinkėjai? Kur jie yra? Išnyko. Kaip išsirinko, taip ir „sudarė“ Seimą, kuriuo patys dabar nepasitiki. Bankų pozicija irgi žinoma. Dalijo paskolas lengva ranka, kreditais viliojo, o dabar griebia už gerklės. Greitojo kredito bendrovės – totalus parazitavimas. Reikėtų kuo greičiau jų veiklą uždrausti. Pasitikėjimą prokuratūra lėmė ne tik pedofilijos skandalas. Prokuratūra – gana silpna institucija, užsiiminėja menkaverčiais dalykais. Vos Seimo narys paprašo ginti viešą interesą – iškart tyrimas. Paprastas žmogus paprašytų, neskubėtų tirti. Prokuratūra labai serga. Kiek senieji prokurorai prisistatė namų. Vietiniai žmonės mato – čia prokuroro namas, čia prokuroro sklypas. Koks čia gali būti pasitikėjimas? Nors yra ir labai sąžiningų prokurorų. O ugniagesiais gelbėtojais pasitikėti labai žmogiška. Kyšių neima. Gaisrus gesina. Ir kas jiems duos tuos kyšius? Bažnyčia pasitikėti – taip pat logiška. Atlieka tam tik–rą psichologinę–moralinę funkciją. Didžioji dalis jos kunigų yra padorūs.
– Partijos. Ar panašiai jos išsirikiuos ir per artėjančius savivaldos rinkimus?
– Nebūtinai. Ten veikia vietiniai lyderiai. Pavyzdžiui, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius jau dešimt metų merauja, sugeba išlaviruoti. Pakanka paimti kelis lyderius kandidatų sąrašų priekyje ir taip laimėti savivaldos rinkimus.
Kalbino Olava STRIKULIENĖ
