Laisvos rinkos atsiradimas ir liberalizmas sąlygojo tai, kad užsienio piliečiams buvo sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje įsigyti žemės. Tačiau tai, kad užsieniečiai vis daugiau įsigyja žemės ar miškų, gali atvesti prie mūsų tautos suvereniteto praradimo.
Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, Lietuvoje šiuo metu žemė sudaro apie 6,5 mln. hektarų. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės užsieniečiai gali įsigyti tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei vertėsi žemės ūkio veikla. Taip pat žemės gali įsigyti ir įmonės, organizacijos, kurios Lietuvoje turi savo filialus.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu užsienio piliečiai valdo 124 sklypus, sudarančius beveik 600 hektarų, žemės ūkio paskirties žemės bei beveik 190 hektarų (42 sklypus) miško. Pasak K. Maksvyčio, šie oficialūs skaičiai nerodo, kad užsieniečiai būtų supirkę Lietuvos žemes. Kita vertus, jis pabrėžė kitą reikalo pusę- žemė įsigyjama neteisėtai per Lietuvos piliečius.
"Užsienio subjektai galbūt perka Lietuvos žemę per Lietuvos piliečius, ko iš tiesų šiandien identifikuoti be specialiųjų tarnybų pagalbos neįmanoma", - antradienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo organizuotoje diskusijoje sakė Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad užsieniečiams lietuvių vardu įsigyti žemės galima teisėtais ir neteisėtais būdais. Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai užsieniečiai de facto valdo žemę, nors teisiniuose dokumentuose ar viešuosiuose registruose tai nematyti. Jis pabrėžė, kad žemės pardavimas užsieniečiams arba galimybė jiems turėti žemės Lietuvoje jokiu būdu nereiškia tėvynės išpardavimo.
"Problemą kelčiau netgi atvirkščiai: kai važiuoji per tam tikrus Lietuvos regionus ir matai juose dirvonuojančias pievas arba laukus, kai matai daug žmonių, kurie svarsto, ar jiems būti kaime, ar keltis į miestą, man kyla klausimas, kokią tam įtaką turi šiandien esantis žemės pardavimo užsieniečiams ribojimas. Galiu pasakyti vienareikšmiškai- jis sumažina legalią lietuviškos žemės paklausą, o tai reiškia, kad yra mažesnė kaina tiems žmonėms, kurie bet kokiu atveju nori žemę parduoti", - dėstė R. Šimašius.
Ministras prognozavo, kad, jeigu lengviau būtų galima žemę parduoti užsieniečiams, mažiau matytume dirvonuojančių plotų, juose dirbtų Lietuvos žmonės ir gautų geresnį atlygį nei dabartinis.
"Aišku, galima iš karto sakyti, kad jie dirbs svetimą žemę, tai yra baisu ir tragedija, bet tiesą sakant žmogui, ko gero, svarbu, kaip pamaitinti šeimą, o ne simbolika, susijusi su žemės titulais. Dirbti lietuviškam oligarchui toli gražu nėra nė kiek geriau negu užsieniečiui ūkininkui", - teigė R. Šimašius.
Ministro požiūriui oponavo žalgirietis Rolandas Paulauskas. Jo teigimu, užsieniečiams sklypelio kaina vaizdingoje vietoje yra menkas dalykas. Žalgirietis verčiau siūlė atkreipti dėmesį į patį požiūrį.
"Tegu kiekvienas atsako sau į klausimą, kam priklauso ne Lietuvos žemė, o, pavyzdžiui Šveicarijos, Danijos žemė, kam apskritai priklauso suverenitetas Šveicarijoje, Danijoje, Lietuvoje. Kaip jūs sau atsakysite į šitą klausimą, nuo to visi kiti klausimai savaime pasidarys paprastesni. (...) Šveicarai jau supranta, kad, jeigu jie toliau tęs šitą liberalią liniją, kurią kolega (R. Šimašius- ELTA) išsakė, tai Šveicarijos nebeliks šveicarams", - kalbėjo R. Paulauskas.
Jis pateikė Danijos, Olandijos pavydžius, kur žmonės jau įžvelgia šią grėsmę, o klausimas "kam priklauso suverenitetas mano šalyje" keliamas visoje Europoje. Čia, anot R. Paulausko, susiduria dvi ideologijos.
"Jeigu manote, kad Lietuva yra teritorija, kurią šiandien administruoja vieni ministrai, rytoj administruos kiti, jokio skirtumo, iš kur tie ministrai atėję, kokios jie tautybės, kokia kalba kalbės, kokio tikėjimo bus. Jeigu mes sau atsakome, kad Lietuva, Šveicarija yra kartų kartos, gyvenusios ir kurios dar gyvens tose teritorijose, tada pasidaro svarbu, kas realiai tą žemę valdo, dirba. Čia pasaulėžiūros klausimas. Dvidešimt metų polemizuodamas su liberalais supratau, kad mes vienas kitam nieko neįrodysime, čia klausimas, nukreiptas į visuomenę", - svarstė žalgirietis.