Ir, anot V. Zelenskio, taikiniu gali tapti ne tik Ukraina, bet ir Baltijos šalys. Nes, anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija nėra pasiruošusios rimtesniam pasipriešinimui Rusijai.
Tą patį kartoja ir amerikiečių žiniasklaidos kalbinti ekspertai. Esą Vladimirui Putinui įstrigus Ukrainoje, pačioje Rusijoje po truputį didėja nepasitenkinimas karu. Todėl Kremliui žūtbūt reikia kokios nors pergalės, kurią galėtų parodyti tautai.
Daugiau apie tai TV3 Žinių reportaže.
Volodymyras Zelenskis: Baltijos šalys nepasiruošusios Rusijos puolimui
Ukraina jau daugiau nei ketverius metus laužo Kremliaus karo mašiną, bet, anot Volodymyro Zelenskio, Rusijoje galbūt ruošiamasi naujiems išpuoliams. Tokią išvadą jis daro dėl įvestų ribojimų internetui.
„Rusijos taikomi socialinių tinklų ribojimai nėra skirti tik kritikai valstybės vadovo atžvilgiu slopinti. Mano nuomone, yra didesnis tikslas – užkirsti kelią sukilimams“, – teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskis svarsto, kad sukilimas Rusijoje galėtų kilti, jei prasidėtų didžiulė mobilizacija į kariuomenę. Ir Maskvos bei Sankt Peterburgo gyventojai nuo jos neišsisuktų.
O mobilizacijos, anot V. Zelenskio, V. Putinui gali reikėti, jeigu jis sugalvotų dar vieną karinę operaciją. Pavyzdžiui, pabandyti vėl atakuoti ukrainiečius didžiule karių banga.
„Variantas B: surengti mažesnį lygiagretų puolimą, mažesnėmis sąnaudomis ir pastangomis ten, kur galima išsiversti su mažesnėmis kovinėmis pajėgomis. Kodėl? Nes kai kurios valstybės, pavyzdžiui, kuri nors iš Baltijos šalių, nėra pasirengusios stipriam pasipriešinimui“, – aiškino V. Zelenskis.
Baltijos šalys, kaip sako V. Zelenskis, nepasiruošusios vien todėl, kad yra mažos šalys, o ne dėl to, kad baikščios, o rusai labai drąsūs.
„Karui niekas nėra pasiruošęs“
V. Zelenskis taip reagavo į klausimą dėl „The Washington Post“ teksto, kuriame įvairūs analitikai spėlioja, ar Rusija gali ryžtis naujai karinei operacijai ir ar gali skubėti pulti Vakarus, kol jie dar pakankamai nesustiprėjo.
„Pasvarstymai visada tokie egzistuoja ir jie skaičiuojami ne vieną dešimtmetį. Visada ta pačia kryptimi, kad Baltijos šalys nėra pasiruošusios. Tiesą sakant, karui niekas nėra pasiruošęs. Ir Ukraina nebuvo pasiruošusi karui, bet matome rezultatą“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Aš nemanau, kad kol dabar jie yra įklimpę Ukrainoje, kad galėtų suorganizuoti didesnę kampaniją prieš Baltijos valstybes. Bet suintensyvinti hibridines atakas jie tikrai gali, turbūt. Iki to 5-ojo NATO straipsnio ribos“, – svarstė Pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis.
Neseniai pagarsėjo provokacija, internete kviečianti įkurti Narvos liaudies respubliką, atsiskiriant nuo Estijos. Panaši provokacija buvo surengta ir prieš Lietuvą.
„V. Putinas nori parodyti bent kažkokią pergalę. Tos pergalės jam parodyti nelabai pavyksta Ukrainoje, bet jeigu kažkas įvyksta Narvoje, kažkoks atplėšimas ir problema didelė, tai galima pateikti kaip pergalę
Žodžiu, V. Putinui dabar reikia pergalių kažkokių, kad išliktų valdžioje“, – teigė V. Malinionis.
Spėliones kursto ir Donaldas Trumpas
Pergalės V. Putinui reikia, nes įklimpus Ukrainoje, pačioje Rusijoje taip pat vis dažniau pasigirsta nepasitenkinimas karu. O spėliojimams, ar V. Putinas gali pulti Vakarus, minčių suteikia ir Donaldas Trumpas, kuris peikia Europą ir vis grasina jos neginti ar net palikti NATO.
„Tikiu, kad mūsų atsakomybė nesuteikti to džiaugsmo V. Putinui, kad kolektyviniai Vakarai žlugs. Kolektyviniai Vakarai nežlugs. Kolektyviniai Vakarai pastaraisiais metais tik stiprėjo“, – tikino Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.
„Jeigu tie planai, prieš kelis metus pasirašyti su Vokietija, bus įgyvendinti kitais metais, tai mes turėsime tikrai stiprias sąjungininkų pajėgas, jau neskaičiuojant mūsų pakitusių pajėgumų“, – patikino A. Anušauskas.
Kiek anksčiau, Baltijos šalių žvalgybos vertindamos rusų pajėgumus, konstatavo, kad artimiausiu metu Rusijos puolimo tikimybė yra maža, nors pažymi, kad rusai pradeda kaupti karinius resursus ateičiai.
Visą TV3 Žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
