Lietuvoje rinkėjų reiklumas kandidatams yra nepakankamas ir dar dažnai vyrauja požiūris, kad nebalsavimas reiškia šaunumą, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Nors Lietuvoje žmones būti aktyvius ir pareikšti savo pilietinę pareigą yra kvietę įvairių iniciatyvų organizatoriai (akcijos „Man ne dzin“, „Aš balsuosiu!“), rinkėjai sunkiai pasiduoda pilietinėms iniciatyvoms. Z. Vaigauskas teigia tikintis, kad tokie pilietiniai judėjimai turėtų būti ne nuleidžiami iš „viršaus“, bet ateiti iš pačių rinkėjų.
„Amerikoje, kitose valstybėse visuomeninės ir ypač moterų organizacijos labai stipriai spaudžia politikus, kad jie atsiskleistų rinkėjams. Kai kuriose valstybėse yra labai neigiamas visuomenės požiūris į nebalsuojančiuosius. Mačiau tai Švedijoje, tą patį galima pasakyti apie Australiją. Pačiam buvo keista, kad mūsų piliečiai iš Australijos labai skuba per rinkimus grįžti į Australiją, kad ten galėtų balsuoti. Jiems dalyvavimas rinkimuose – labai svarbi pareiga“, – sakė Z. Vaigauskas.
Jis teigė Lietuvoje tokio požiūrio pasigendantis: „Pas mus rinkėjai kartais nori prieš kažką balsuoti, lyg protestą reikšti. Mes dar turbūt, nors jau praėjo 20 metų, neįsisavinome, kad valdžią renkame patys ir kokią išsirenkame, tokią ir turime“, – sakė VRK pirmininkas.
Anot jo, skeptiškas požiūris, kuris būdingas nemažai daliai mūsų tautiečių, dažnai kenkia mums patiems kaip visuomenei.
„Skeptiškas požiūris, kad geriau nebalsuoti, likti namuose, kad nebalsavimas reiškia kažkokį šaunumą, deja, kartais yra pernelyg paplitęs ir daro didelę meškos paslaugą patiems žmonėms. Pas mus sąmonėje yra įsikeroję negeri dalykai – lyg ne mes valdžią rinktume, o darytume kažkam malonę. Tai nėra malonumas, o atsakinga pilietinė pareiga. Pareiga, našta, prievolė, kuri yra labai sunki“, – dėstė Z. Vaigauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad paprastai per rinkimus VRK yra iškeliama 30–40 bylų, tačiau dėstė manantis, kad tokios teisės neturėjimas būtų didesnė blogybė nei patys teismų procesai: „Rinkimų dalyviams yra užtikrinama teisė, kad jie galėtų bet kurios institucijos, tarp jų ir VRK, sprendimą apskųsti teismui. Aišku, kad mums nėra lengva dirbti, kai mus įvairiais klausimais padavinėja į teismą, bet manyčiau, kad tai yra žymiai mažesnė blogybė negu VRK nebūtų galima paduoti į teismą ir jos sprendimai būtų galutiniai.“
