„Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos. Didžiosios Britanijos pasitraukimas mums (ES – BNS) kainuos apie 15 mlrd. eurų kasmet ir daugelis kitų dalykų. Mes, Lietuvos politikai, nenuleisime rankų ir mėginsime įtikinėti, kad esame išskirtinė valstybė, kuri turi milžinišką objektą, niekas daugiau tokių neuždarinėja ir vargu ar artimiausiu metu uždarys“, – BNS penktadienį Vilniuje teigė EP Biudžeto kontrolės komiteto narys Z. Balčytis.
Jis kartu su Europos Parlamento delegacija šią savaitę apsilankęs Ignalinos AE bei susitikęs su politikais, Vyriausybės atstovais.
Energetikos ministerija skaičiuoja, kad Ignalinos AE uždarymui 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje reikės apie 780 mln. eurų, o iki 2038-ųjų – 1,3 mlrd. eurų.
„Viliuosi, kad po mūsų atėję politikai toliau aiškiai supras, kad mes, nedidelė valstybė, negalime tokio projekto finansuoti vieni. Reikia aiškinti, kad šito objekto uždarymo atidėjimas, pats konservavimas gali kainuoti brangiau ir kelia grėsmę ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir aplinkinių šalių gyventojams“, – kalbėjo Z. Balčytis.
EP narių delegacijos vadovė, Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė, Vokietijos politikė Ingeborga Grassle (Ingeborga Greslė) penktadienį teigė pasigendanti pagrindimo dėl Vyriausybės prašomų lėšų Ignalinos AE uždarymui. Be to, anot jos, Lietuva turėtų ne tik daugiau prisidėti finansiškai, bet ir įsipareigoti ateityje laiku atlikti jėgainės demontavimo darbus.
I. Grassle pažymėjo, kad Lietuvos indėlis galėtų būti didesnis ir siekti apie 20 proc. Lietuva iš nacionalinio fondo kasmet IAE uždarymui skiria 14 proc. projektų vertės.
Pirminis Europos Komisijos (EK) pasiūlymas dėl 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje IAE uždarymui skiriamų lėšų turėtų būti pateiktas gegužės pradžioje.
Jėgainės uždarymui nuo 2007-ųjų metų ES jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų.
