Vyriausybė teikia Seimui įstatymo projektą, kuriame numatyta leisti dokumentuose asmens vardą ir pavardę rašyti ne tik lietuviškais, kaip šiuo metu, bet ir kitais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis.
Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis, o ne lotyniško pagrindo rašmenimis - perrašomi pagal tarimą lietuviškais.
Numatyta, kad dokumentus galės keisti tik to pageidaujantys, prašymus parašę piliečiai. Nauja tvarka būtų taikoma laipsniškai - pradžioje rašant asmens vardą pagrindiniuose dokumentuose - pasuose, asmens tapatybės kortelėse, vėliau, priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ir kituose jame įvardintuose dokumentuose.
Įteisinus asmenvardžių rašymo tvarką nelietuviškais rašmenimis, būtų išspręstos mišrių santuokų asmenvardžių rašymo problemos, nes atsisakymas suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar suteikti kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat būtų išvengta galimų žmogaus teisių pažeidimų ir išspręstos neretai kylančios problemos siekiant įrodyti tapatybę, kai asmuo migruoja iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais tikslais.
Vyriausybė siūlo spręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą remiantis tradicija, kuri formavosi dar tarpukario metais.
Įstatymo projekte remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakyta koncepcija, kad vardas ir pavardė yra ne kalbos, o asmens nuosavybės dalykas.
"Jeigu vardas ir pavardė yra rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, tai problema turėtų būti išsprendžiama taip, kaip ji buvo sprendžiama ikikarinėje Lietuvoje, kai 1938-aisiais metais priimtas Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas numatė lygiai tokią pačią formuluotę, kokią norime dabar perkelti į dabartinius laikus", - yra aiškinęs Premjeras Andrius Kubilius.
Paklaustas, ar Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas neturės įtakos, Premjeras pabrėžė, kad teismas nagrinėjo vardų ir pavardžių rašymą, tai laikydamas lietuvių kalbos, o ne asmens nuosavybės dalyku. Kalbos reikalus, anot A. Kubiliaus, turi spręsti kalbininkai ir, jeigu jie sako, kad asmenvardžiai yra asmens dalykas, tai ir teisininkai neturėtų tam prieštarauti.
"Mes dabar svarstome įstatymą, kuris parengtas kitokiu teisiniu supratimu, koks yra santykis tarp vardo ir pavardės ir Lietuvių kalbos įstatymo. Tai tuo atveju ir ankstesni KT išaiškinimai šiuo atžvilgiu neturi visa apimančios prasmės", - interviu radijui "Znad Wilii" sakė A. Kubilius.
Pasak jo, Lietuvai svarbu išspręsti pavardžių rašymo problemą, nes vis daugiau Lietuvos piliečių, ypač moteriškos kilmės, vis dažniau renkasi vyrus, kurie turi vokišką ar lenkišką pavardę. Ir po to grįždamos namo nori savo lietuviškame pase turėti pavardę, kuri atitiktų jos vyro pavardę, jog gyvenime, kelionėse nebūtų keistų, nereikalingų buitinių problemų. Pagal dabar galiojančią tvarką, joms būna sunku kartais savo pase turėtų tokią pačią pavardę, kokią turi jos vyras.
Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
KT yra išaiškinęs, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
