Permainų koalicijos Vyriausybė vykdydama užsienio politiką sieks ES solidarumo ir bendrijos bei Jungtinių Valstijų santykių bendradarbiavimo stiprinimo. Rytuose Lietuva toliau ketina aktyviai remti euroatlantinės integracijos ir demokratijos procesus, santykiuose su Rusija sieks vertybėmis pagrįstos geros kaimynystės.
Tai numatyta 15-osios Vyriausybės programos projekte.
Kaip teigiama Vyriausybės programos projekte, Lietuva sieks, kad ES gintų ne tik bendruosius, bet ir kiekvienos šalies narės iš išorės pažeistus interesus. Taip pat sieks, kad būtų sukurta ir ryžtingai įgyvendinama veiksminga ES energetikos strategija, formuojama solidarumu pagrįsta energetikos politika.
„Lietuvos interesus atitiktų stipri, demokratines vertybes įtvirtinanti ir abipusį partnerių pasitikėjimą didinanti ES bendra užsienio ir saugumo politika, ypač sprendžiant klausimus su Rusija“, – rašoma programoje.
Be kita ko Vyriausybė ketina siekti, kad Lietuva įgytų pakankamą įtaką ES sprendimams, savo nacionalinius interesus galėtų iškelti į ES lygmenį ir padidinti jų įgyvendinimo veiksmingumą.
„Dėsime pastangas, kad Lietuva panaudotų visus dvišalius, regioninius ar daugiašalius formatus ES viduje, siekdama padidinti savo įtaką ES sprendimams“, – sakoma programos projekte.
Vyriausybė sako besilaikanti požiūrio, kad dabartinė Europos saugumo architektūra, pagrįsta NATO, ES, ESBO ir ET sąveika bei JAV buvimu Europoje, yra saugumo ir stabilumo Europoje pagrindas. Taip pat pabrėžia, kad tiesioginis JAV karinis buvimas ne tik Vakarų Europoje, bet ir jos Vidurio-Rytų bei Baltijos regionuose yra svarbus Lietuvos bei visos Europos saugumą stiprinantis veiksnys.
Programoje pabrėžiama, jog Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, Lenkija, Latvija ir Estija bus palaikoma remiantis išskirtinių saugumo interesų ir esminių politikos prioritetų pagrindu. Svarbią reikšmę ketinama teikti glaudesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių tarpregioniniam bendradarbiavimui.
Rytų kaimynystėje Lietuva taip pat ketina išlikti aktyvi, nesiruošia pamiršti, kad vykstant ES ir Rusijos strateginėms deryboms būtų siekiama Rusijos pajėgų išvedimo iš Gruzijos.
„Kaip ES ir NATO nariai toliau rodysime iniciatyvą ir (...) vykdysime aktyvią ES ir NATO Rytų kaimynystės politiką. Lietuva rems Ukrainos ir Gruzijos pastangas pasirengti ir artimiausiu įmanomu metu tapti NATO narėmis, taip pat Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo šalių pastangas integruotis į ES. (...) Remsime Baltarusijos integraciją į europines struktūras proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie europinių demokratijos standartų“, – rašoma projekte.
Su Rusija bus siekiama plėtoti abipusiškai naudingus prekybos, nacionalinio saugumo interesams neprieštaraujančius ekonominio bendradarbiavimo santykius, tačiau pabrėžiama demokratinių vertybių, tiesos ir teisingumo svarba geri kaimynystei.
„Sieksime atviro dialogo su Rusija, geros kaimynystės ir tarpusavio pasitikėjimo, grindžiamo demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams bei ištikimybe tarptautiniams įsipareigojimams“, – rašoma projekte.
Išskirtinį dėmesį ketinama skirti tiesioginiams santykiams ir bendradarbiavimui su Rusijos Kaliningrado sritimi.
„Lietuvos dvišalius santykius su Rusija ir toliau grįsime 1991 metų liepos 29 dienos sutartimi, taip pat ir šios sutarties nuostata dėl abipusio pasitikėjimo didinimo sprendžiant SSRS įvykdytos okupacijos ir aneksijos pasekmių sureguliavimo klausimus“, – rašoma programoje.
Tarp kitų Lietuvos diplomatijai keliamų uždavinių programoje įrašyta aktyvesnė ekonominė diplomatija, pradėto totalitarinių režimų įvertinimo ES lygiu skatinimas.
Programoje kalbama ir apie ketinimus patobulinti diplomatinės tarnybos personalo politiką, „kad diplomatinėje tarnyboje tarnautų nesusikompromitavę, nepriekaištingos reputacijos asmenys, kad diplomatinių atstovų skyrimo procedūros būtų skaidrios, būtų be išimčių laikomasi reguliarios rotacijos principo“.
