Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas, kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Neoficialiomis BNS žiniomis, NPD ketinama didinti 80 eurų iki 540 eurų, „Sodrai“ iš valstybės biudžeto siūloma skirti 60 mln. eurų didinti senatvės pensijoms – jos didėtų 5 procentais.
Bendrovei „Ignitis“ numatoma skirti apie 500 mln. eurų padengti skirtumą tarp rinkoje perkamos elektros ir dujų kainų bei buitinių vartotojų mokamų tarifų. Tai leis gerokai mažiau didinti elektros ir dujų kainas vartotojams nuo liepos.
BNS žiniomis, visoms šioms papildomoms išlaidoms iš valstybės biudžeto planuojama skirti apie 1 mlrd. eurų. Dalį pinigų Vyriausybė numato skolintis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį sakė, kad papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė, kad augančios elektros ir dujų kainos tampa didžiuliu iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir verslui. Jo teigimu, valstybės remiamos pajamos turi didėti visais įmanomais būdais.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius yra sakęs, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 procentų.
BNS žiniomis, svarstyta galimybė kompensuoti „Igničiui“ ir visiems nepriklausomiems tiekėjams, kad elektros ir dujų kainos vartotojams nuo liepos nedidėtų daugiau kaip 45-50 proc.
Antiinfliacinį planą penktadienį Vyriausybėje rengiamoje spaudos konferencijoje pristatys finansų ministrė Gijntarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos viceministrė Inga Žilienė.
2022 metų biudžeto pataisas valdantieji Seimui žada pateikti balandžio viduryje, o jas priimti numatoma gegužę.
