Vyriausybė patvirtino naujas Ūlos kraštovaizdžio draustinio ir Žagarės regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribas. Ūlos kraštovaizdžio draustinis sumažėjo daugiau nei 2 500 hektarų, Žagarės regioninio parko plotas padidintas daugiau nei 2 100 hektarų.
Ūlos kraštovaizdžio draustinio plotas sumažėjo nuo 6 779 iki 4 242 hektarų. Vyriausybė aiškina, kad draustinyje buvo teritorijų, kuriose nėra vertingų saugotinų gamtos, kultūros paveldo teritorinių kompleksų, susijusių su draustinio steigimo tikslais. „Gamtiniu, kultūriniu požiūrių šios teritorijos nėra tiesiogiai susijusios su Ūlos upės slėniu, o augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis neturi išskirtinės aplinkosauginės svarbos“, - rašoma pranešime.
Ministrų kabinetas tikina, kad apkarpius Ūlos draustinio teritoriją, jame esą bus sudarytos sąlygos tikslingesniam jo apsaugos ir tvarkymo organizavimui, panaikinta prieštara tarp teisinio šių teritorijų statuso ir realios, tenkinančios aplinkosauginius poreikius, situacijos, sudarytos galimybės optimaliau naudoti miškus.
Aplinkos ministerija savo parengtame nutarimo projekte tvirtino, kad taip iš draustinio bus „pašalintos miškingos, gamtine, kultūrine, rūšine verte nepasižyminčios, draustinio steigimo tikslų neatitinkančios teritorijos šiaurvakarinėje, pietrytinėje ir šiaurrytinėje draustinio dalyse“.
Ūlos kraštovaizdžio valstybinis draustinis įsteigtas 1960 metais siekiant išsaugoti zandrinių terasinių smėlingų lygumų kraštovaizdį su termokarstiniais ežerėliais, žemyninėmis kopomis ir hidrografiniais ypatumais, upėtakių nerštavietes.
Žagarės regioninio parko ribos ne visose teritorijose atitiko žemėvaldos ir žemėnaudos ribas, gamtos ir kultūros paveldo kompleksų išdėstymą, apsaugos ir naudojimo, didėjančių rekreacinių paslaugų ir lankytojų srauto poreikius, argumentuoja Ministrų kabinetas aiškindamas, kodėl šio parko ribos buvo patikslintos ir plotas padidėjo nuo 4 930 iki 7114,8 hektaro. Rekreacinių zonų plotas šiame parke padidėjo nuo 228 iki 278 hektarų.
Prie Žagarės regioninio parko prijungti Mūšos tyrelio telmologinis, Pabalių botaninis ir Švėtės upės slėnio botaninis draustiniai bei Rukuižių miškas, sudarantis bendrą gamtinį kompleksą su Pabalių botaniniu draustiniu. Regioniniame parke esančių vertybių apsaugai nustatyta 247 hektarų buferinės apsaugos zona.
Vyriausybė teigia, kad ribų išplėtimas sudarys sąlygas subalansuotai Žagarės regioninio parko apsaugai, tvarkymui ir naudojimui, bus aktyviau saugomas gamtos ir kultūros paveldas, kraštovaizdžio ištekliai. Rukuižių miške išskiriamos, o ties Žvelgaičių tvenkiniu plečiamos rekreacinio prioriteto zonos. Jose bus sudarytos geresnės sąlygos poilsiavimui.
Žagarės regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
