Viešai žadėjusi, jog vietoje likviduojamo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID), veikusio prie Vyriausybės, bus įsteigtas departamentas Kultūros ministerijoje, valdžia įkūrė ne departamentą, o paprastą skyrių. Vadovauti svarbiai sričiai, pasinaudojant įstatymų landomis, be jokių konkursų skiriama įteisintos nomenklatūros atstovė.
Oficialiai įteisinta nomenklatūra?
Besiruošiantis skelbti konkursą Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, portalo „Balsas.lt“ žiniomis, trečiadienį gavo raštą, kuriame, remiantis dar socialdemokratų vyriausybės metais sukurta, bet naujai valdžiai neužkliuvusia tvarka, informuojama, jog skyriaus vadove, be jokių konkursų skiriama „valstybės tarnautojų rezervo“ sąraše esanti Nijolė Dilbienė. Anksčiau naujoji viršininkė dirbo sostinės Darbo biržos vadovės pavaduotoja, tačiau vėliau jos paslaugų atsisakyta.
Dalį tautinių bendrijų atstovų tokia situacija iškart papiktino. Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis portalui „Balsas.lt“ sakė esąs šokiruotas, nes pirmą kartą patyrė, jog nomenklatūrinė privilegijuotų „vadovaujančių darbuotojų“ kasta įteisinta oficialiai.
„Suprantu, kad taupant lėšas likviduojamas TMID, dar suprantu, kad nerasta galimybių iškart įsteigti departamentą Kultūros ministerijos struktūroje, nors premjeras Andrius Kubilius tai ne kartą viešai žadėjo. Krizė, reikia taupyti, reikia reformuoti pačią ministeriją – visi argumentai suprantami. Tačiau kodėl vadovauti skiriamas asmuo, niekada anksčiau nedirbęs su tautinių bendrijų reikalais? Tai pakankamai jautri sritis“, - pabrėžė jis.
Vilniaus vokiečių bendruomenės vadovas Ervinas Peteraitis taip pat buvo negailestingas. „Tokios praktikos oficialiai įteisinti sau neleido net sovietai. Egzistuoja kažkoks negabių vadovų, kurių paslaugų reorganizuojant institucijas atsisakyta, sąrašas, kurie automatiškai kišami į kitus vadovaujančius postus. Jei jie tokie vertingi ir gabūs, tai turėtų sugebėti laimėti konkursus“, - ironizavo visuomenininkas.
V. Karakorskis sakė nieko neturįs nei prieš Darbo biržos tarnautojus, nei prieš filologus, kokia yra N. Dilbienė, tačiau nesuprantąs pasirinkimo kriterijų. „Jei jau sudaromas toks „rezervininkų“ – gerai, kad dar ne KGB rezervininkų – sąrašas, tai kodėl žmogų parenka ne iš dabar likviduojamo TMID ar buvusių Tautinių bendrijų tarybos koordinatorių arba narių? Sovietų laikais asmenį, kuris sugriovė žemės ūkį, vadovauti kultūrai arba sportui perkeldavo bent jau oficialiai dėl kitų priežasčių. Dabar nomenklatūra įteisinta oficialiai. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vyriausybei tokia praktika neužkliūna. Jei toks paskyrimas, tai bus ir tikras skandalas,“ – stebėjosi jis.
Subjaurojamas įdirbis
Abejingą Lietuvos požiūrį į tautinių bendrijų reikalus jau šiandien išnaudoja tokios etniniu pagrindu veikiančios politinės jėgos, kaip Lenkų rinkimų akcija ir jas globojanti Rusijos ambasada, bet šalies valdžiai tai nerūpi.
Dar 1989 metų gruodį priimtą Tautinių mažumų įstatymą V. Karakorskis vadina pirmuoju Atgimimo įstatymu. „Dėka jo išvengėme daug nemalonumų. Tautinės bendrijos pradėtos telkti atsikuriančios Lietuvos pusėje. Tautinių mažumų departamentui vadovauti tuomet paskirta mažumos atstovė – Halina Kobeckaitė. Vėliau kilnūs siekiai buvo primiršti ir departamentas virto Tautinių mažumų bei išeivijos departamentu, nors pagal etatų skaičių daugiausia vietos jame jau buvo kaip tik išeivijos reikalams. Dabar jau išvis išeina taip, kad išeivijos reikalais gali užsiimti bet kas, neturintis nei įdirbio, nei praktikos, nepažįstantis žmonių. Nebent, skiriant asmenį iš Darbo biržos, norima manyti, kad visi tautinių bendrijų atstovai taps bedarbiais?“- retoriškai klausė V. Karakorskis.
E. Peteraitis jam antrino sakydamas, kad valdžia demonstruoja nebenorinti atsižvelgti į 16 nuošimčių Lietuvos gyventojų sudarančias tautines mažumas, ir tai griauna ilgametį įdirbį.
Dabartinis TMID vadovas, buvęs konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, pasak tautinių mažumų atstovų, apskritai nieko neveikia ir laukia, kol marinamas departamentas numirs. Visais klausimas, susitikus su bendrijų atstovais, siūloma pasiskaityti instrukcijas. „Ankstesnį vadovą Antaną Petrauską kontroliuojančios institucijos pradėjo klibinti dėl neaiškių statybų Lenkijoje ir Gudijoje. Tuomet buvęs premjeras Gediminas Kirkilas skubiai ir saugiai pasodino jį ambasadoje Kazachstane, o čia atkėlė A. Daunoravičių, kuriam dabar svarbiausia yra nieko nedaryti ir į nieką nesikišti.“ – pasakojo nepanoręs būti minimas TMID darbuotojas. Pasak jo, atvedus ir dirbtinai įsodinus į pareigas dar vieną žmogų iš šalies, normalaus darbo su tautinėmis mažumomis tikėtis neverta.
Ministerija nustebo
Toks Valstybės tarnybos departamento (VTD) siūlymas nustebino ir Kultūros ministerijos vadovybę. Viceministras Donatas Valančiauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog darbui tokioje srityje norėtųsi nors kažkokią patirtį turinčio asmens. „VTD nusiuntėme raštą, prašydami pasiūlyti daugiau kandidatų, kad galėtume rinktis. Juk už politiką atsakingas ministras, į darbą priimti turi kancleris. Siūlomo asmens ministerija nematė. Žinome, kad jis dirbo daugiau užsienio ryšių srityje ir Darbo biržoje. Laiko „apšilinėti kojas“ dabar nėra – reikia, kad žmogus iškart pradėtų dirbti“ – sakė D. Valančiauskas.
Paklaustas, kaip išvis vertina privilegijuoto „vadovaujančiųjų darbuotojų“ sąrašo sudarymą ir jų dėliojimą į atsilaisvinusias pareigas be konkursų, viceministras sakė: „Deja, Seimas, keisdamas Valstybės tarnybos įstatymą, tokią praktiką paliko, nors man asmeniškai tai atrodo keistokai“.
****
Valstybės tarnautojų rezervas, pagal įstatymą, sudaromas iš pareigūnų, netekusių darbo dėl etatų mažinimo ar institucijų reorganizavimo. Taip esą siekiama užtikrinti, kad valstybė neprarastų kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų.
Vykdydama „saulėlydžio“ programą ir skelbdamasi taupanti valstybės lėšas, Vyriausybė per šiuos metus atleido apie 800 tarnautojų.
Likviduojamame TMID dirba 33 valstybės tarnautojai. Atsisakydama steigti departamentą kultūros ministerijos struktūroje ir pasitenkindama skyriumi valstybė sutaupo 1 etatą.
