Vyras kentėjo 25 metus, kol ligą nustatė ChatGPT: „Kodėl visą „detektyvinį darbą“ turėjau atlikti pats?“

Neeiline istorija pasidalinęs vyras pasakojo, kad nuo pat paauglystės, tai yra jau apie 25 metus, periodiškai patirdavo keistus širdies priepuolius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šie simptomai – raudonas pavojaus signalas dėl vėžio: štai kokią klaidą daro dažnas

„Uždeda tuos „klozetus“, o grįžę ašaroja“ – dėl baltų dantų veržiasi į Turkiją, o po to košmaras

Išsekimas po žiemos – gydytoja patarė, kaip su tuo tvarkytis: „Šitaip tik įvarysime save į kampą“

+5

„Kartais, atrodytų, dėl menkiausio fizinio krūvio – lipant laiptais, renkant išmėtytas kojines – staiga užeidavo labai stiprus ir greitas širdies plakimas, pritrūkdavo oro, aptemdavo akyse“, – prisiminė Ramūnas.

Jis teigė, kad priepuolių dažnis buvo labai įvairus – nuo karto per metus iki penkių kartų per dieną. „Dažniausiai trukdavo kelias minutes ir praeidavo savaime“, – sakė vyras. 

Gydytojai nieko nerasdavo

Ramūnas teigė, kad ne kartą apie tai užsimindavo gydytojams, tačiau jie arba rimtai į tai neatkreipdavo dėmesio, arba joks sutrikimas užfiksuotas nebūdavo.

„Per tuos metus daugybę kartų apie tai sakė šeimos gydytojams. Dažniausiai – „prie progos“, atėjęs dėl kito reikalo. Reakcija būdavo beveik nulinė. Kelis kartus pats įsiprašiau pas kardiologą: elektrokardiograma (EKG) graži, dviračio testą atlaikiau gerai. Lyg ir nėra prie ko prikibti“, – dalinosi jis. 

Tačiau problema niekur nedingo. Vyras pasakojo, kad pastaruoju metu priepuoliai dažnėjo, ir darėsi neramu, kad vieną dieną tai nutiks pačiu netinkamiausiu metu. 

„Vėl kreipiausi į šeimos gydytoją. Atsakymas buvo: „Čia panikos ataka. Kreipkitės į psichiatrą.“ Du kartus buvo taip blogai, kad kviečiau greitąją pagalbą. Kol atvažiuoja – viskas jau būna pasibaigę. Vis tiek prašau vežti į Santariškes. Ten padaro EKG, ištiria kraują dėl infarkto žymenų – nieko neranda – ir paleidžia namo“, – kalbėjo Ramūnas.

Prie teisingos diagnozės atvedė dirbtinis intelektas

Vyras pasakojo, kad tuomet prieš porą metų į šią istoriją įsijungė dirbinio intelekto programa „ChatGPT“.

„Surašiau visus simptomus ir turimų tyrimų rezultatus. Atsakymas buvo gana aiškus – greičiausiai tai yra supraventrikulinė tachikardija (SVT). Tai – įgimtas širdies laidumo sistemos sutrikimas, kai elektrinis impulsas pradeda cirkuliuoti „mažuoju ratu“, ir širdis tarsi užsirezonuoja – ima plakti beveik dvigubu greičiu. 

„Per tuos metus daugybę kartų apie tai sakė šeimos gydytojams. Dažniausiai – „prie progos“, atėjęs dėl kito reikalo. Reakcija būdavo beveik nulinė.“

Tada kraujas pumpuojamas neefektyviai, atsiranda silpnumas, dusulys. Būklė dažniausiai nėra mirtina, bet tam tikromis aplinkybėmis gali tapti pavojinga. ChatGPT taip pat paaiškino, kad šiais laikais tai gydoma gana paprasta procedūra – kateterine abliacija – ir net pasiūlė vadinamuosius vagalinius manevrus, kuriais kartais galima nutraukti priepuolį. Ir, patikėkite, tai tikrai padėjo“, – tikino jis.

Sutrikimą užfiksavo pats namuose

Nors po kurio laiko priepuolis vėl pasikartojo, nors jis buvo itin intensyvus ir tęsėsi daugiau nei pusvalandį, greitoji pagalba vėl nespėjo užfiksuoti jokių pokyčių. Tačiau šįkart vyras jau turėjo preliminarią savo sutrikimų priežastį.

„Pulsas buvo toks greitas, kad buitiniai prietaisai jo net nematavo: pulsoksimetras rodė bet ką, kraujospūdžio matuoklis, „pamatęs“ 130 bpm, jau laikė situaciją kritine ir cypė. Tačiau realus pulsas buvo 260 dūžių per minutę. Taip – 260.

Greitoji šį kartą važiavo labai lėtai, o atvykus priepuolis jau buvo pasibaigęs. Vis tiek pareikalavau, kad vežtų į Santariškes. Ten, žinoma, viskas normos ribose. Tačiau šį kartą jau pasakiau: įtariu SVT. Ir pagaliau gavau siuntimą pas patyrusią kardiologę.

Ji pasakė paprastai: „Turime pagauti EKG priepuolio metu.“ Net davė savo telefono numerį. Bet kaip tai padaryti, jei greitoji važiuoja per ilgai? Pirkti savo EKG aparatą?“ – sprendimų ieškoti bandė vyras. 

Pasak jo, sprendimas atsirado greitai – Ramūnas įsigijo sportininkams skirtą širdies ritmo diržą, kuris susietas su telefonu. „Radau atviro kodo programėlę, kuri geba nuskaityti signalą ir nubraižyti stebėtinai aiškų EKG vaizdą. Įsimečiau viską į kuprinę ir laukiau. Ilgai laukti nereikėjo.

Vieną dieną priepuolis pasikartojo. Greitai užsidėjau diržą, paleidau programėlę ir įrašiau visą epizodą. Nusiunčiau įrašą kardiologei. Atsakymas buvo trumpas: „Taip. Neabejotinai SVT. Operuojam?“ – prisiminė vilnietis.

Procedūra – įdomi, bet veiksminga

Jis pripažino, kad situacija išgąsdino, mat bet kokia medicininė intervencija reiškia riziką. Tačiau ir taip gyventi toliau nesinorėjo, tad sutikęs vyras atsistojo į eilę. Po metų laukė operacija:

„Procedūra buvo… įdomi. Ji atliekama be bendrinės nejautros. Kirkšnyse padaromi trys nedideli pjūviai ir per kraujagysles įvedami kateteriai, kurie keliauja iki pat širdies. Tai net jaučiasi nugaroje.

Pirmiausia sudaromas elektrinis širdies laidumo žemėlapis, tada specialiai išprovokuojamas priepuolis. Galiausiai aukšto dažnio energija „nudeginamas“ papildomas laidumo kelias – problema iš esmės pašalinama.

Buvo įdomu stebėti, kaip chirurgas dirba žiūrėdamas į net septynis monitorius. Visa procedūra truko apie dvi valandas. Nemaloniausia dalis – po to kelias valandas nejudant gulėti su spaudžiančiais svoriais kirkšnyse. Po dviejų dienų – namo.“

Priepuoliai dingo

Kaip pasakojo Ramūnas, nuo operacijos praėjo metai, o priepuolių – nė vieno, savijauta puiki.

„Pasirodo, Santariškėse tokios operacijos atliekamos kasdien, yra visas aritmijų skyrius. Ir vis dėlto klausimas lieka: kodėl man prireikė 25 metų, kad iki jo nueičiau? Kodėl visą „detektyvinį darbą“ turėjau atlikti pats?

Medikams taip ir nepavyko užfiksuoti SVT EKG metu. Vienintelis įrodymas buvo mano telefono įrašas – ir tai, ką chirurgas pamatė operacijos metu.

Nenoriu raginti žmonių savarankiškai diagnozuotis su dirbtiniu intelektu (nors šiandien jis dar pažangesnis nei tada). Bet viena pamoka aiški: medikai – irgi žmonės. Kartais reikia šiek tiek atkaklumo. Kartais – truputį pastūmėti sistemą. O kartais – tiesiog užduoti teisingą klausimą“, – apibendrino jis.

Ne geriausias būdas sveikatos bėdoms spręsti

Specialistai savo ruožtu įspėja, kad nors AI įrankiai tam tikrais sveikatos klausimais gali padėti, tačiau už gryną pinigą jo rekomendacijų priimti nereikėtų.

Kaip yra pastebėjusi Helmholtz informacinio saugumo instituto mokslininkė dr. Rūta Binkytė, DI įrankis paprasčiausiai neturi pakankamai išsamios informacijos apie pacientą.

„Tokiose srityse kaip medicininės rekomendacijos apskritai nereikėtų pasikliauti AI dėl to, kad tam reikia pakankamai informacijos apie pacientą, ne vien tiktai apie simptomus. Galbūt [reikia turėti] ligos istoriją, dažnai ir fizinius parametrus pamatuoti. 

Paprašyti patarimo, kuris vėliau, nuvestų pas tikrą gydytoją arba inspiruotų pasidaryti testus, taip, bet kitu atveju tokių dalykų nepatikrinsi“, – pabrėžė ji „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“. 

Siūlo formuluoti užklausą kaip specialistui

Savo ruožtu regeneracinės medicinos mokslų daktarė, farmacininkė Eglė Pavydė pabrėžė, kad gebėjimas rašyti kokybiškas užklausas DI tampa svarbia šiuolaikinio skaitmeninio raštingumo dalimi.

„ChatGPT“ per savaitę sulaukia apie 230 mln. užklausų apie sveikatą, o bendras savaitinių naudotojų skaičius siekia maždaug 800 mln. Tai reiškia, kad maždaug kas trečias ar ketvirtas žmogus bent kartą per savaitę DI klausia apie savo sveikatą“, – pranešime spaudai yra pastebėjusi E. Pavydė.

Anot farmacininkės, žmonių konsultacijos su DI yra neišvengiama realybė, todėl svarbiausia – ne bandyti tai stabdyti, o mokyti visuomenę šiuo įrankiu naudotis atsakingai. Specialistė pataria sveikatos klausimais DI prašyti atsakyti iš konkretaus specialisto perspektyvos.

„Jei klausimas susijęs su hormonais – paprašykite įvertinti situaciją kaip endokrinologui. Jei problema bendrinė – kaip šeimos gydytojui. Tokiu atveju atsakymai dažniausiai būna atsargesni, bet ir tikslesni. Taip pat svarbu pateikti kuo daugiau konteksto, bent minimalią informaciją apie savo amžių, lytį, būklę, gretutines ligas“, – kalbėjo ji.

Ypač didelis pavojus linkusiems į depresiją

R. Binkytė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dirbtinis intelektas turi tendenciją pataikauti žmonėms. „Manau, tai yra irgi vieni iš labai pavojingų spąstų, į kuriuos lengva pakliūti. Kai išgirstu, kad DI sakė, kad mano idėjos puikios arba sakė, kad nors jis parašė šį tekstą, iš tikrųjų visas visos idėjos buvo mano, tai norisi nusišypsoti. Bet iš tikrųjų šita tendencija kartais priveda ir prie daug pavojingesnių dalykų. 

Pavyzdžiui, į depresiją linkę žmonės gali būti įsukti į negatyvių minčių ciklą vien dėl to, kad DI visą laiką sakys: „Taip, taip, tu teisus.“ Ir tai šiek tiek panašu į ekokambarius, kurie yra socialinėje medijoje, tik tai dar labiau personalizuota“, – pastebėjo mokslininkė.

Ji priminė, kad kitaip pasakius tie ekokambariai būtų vadinamieji  informaciniai burbulai. „Tai galbūt labiau socialinėje medijoje žinomi rekomendaciniai algoritmai, kurie linkę rekomenduoti daugiau informacijos, kuri mums patinka. 

Vadinasi, jeigu mes linkę į tam tikrą politinę kryptį arba, nežinau, mus kartą patraukia katastrofiškos naujienos, mums jų duos daugiau ir daugiau. Ir galų gale pasaulėvaizdis gali būti iškreiptas, tada sakoma, kad žmogus užstrigęs savo informaciniame burbule“, – konstatavo mokslininkė.