Plačiau apie tai, kodėl dabartinis laikotarpis pareikalauja dar daugiau dėmesio savo sveikatai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Kodėl būtent žiema ir ankstyvas pavasaris yra tas metas, kai jaučiamės ypač išsekę, pavargę, tarsi nieko nebenorime? Pasak gydytojos, čia susideda keli labai aiškūs veiksniai. Visų pirma, natūraliai žiemos metu trūksta šviesos, kas nulemia ir atitinkamus biologinius pokyčius mūsų organizme.
„Aišku, dar yra peršalimo ligų sezonas – virusai siaučia ir labiausiai dauginasi šaltuoju metų periodu, kai dar nuo rudens sueiname į kolektyvus. Tad šaltasis laikotarpis yra tiesiog paženklintas begale virusų, kuriais persergame vienas po kito, ir tai papildomai mus išsekina, nepaisant to, ką dar mums duoda gamta ir pašykšti saulės“, – kalbėjo „Antėja“ gydytoja.
Kodėl žiemą ir pavasarį jaučiamės išsekę?
Nors, atrodo, šiais laikais gyvename patogiu laikotarpiu, kai daug dalykų už mus padaro robotai, pasak pašnekovės, tai neretai ir pakiša koją – žmonės tapo daug mažiau judrūs.
„Sutikite, dauguma šiandien dirba biuruose. Retos profesijos, kurios, sakyčiau, net turi privilegiją dirbti lauke. Aišku, žiema ir net juos kiek apriboja.
Be to, kad yra tas tamsusis periodas, kai saulės yra mažiau, mūsų organizme vyksta natūralūs biologiniai pokyčiai, dar prisideda mūsų sėslumas, patogus gyvenimas. Tada, aišku, traukia ilgiau pabūti su technologijomis tiek vaikus, tiek suaugusius, patingima išeiti į lauką. Raigi visa tai mums iš tiesų atneša ne tik patogumą, bet yra ir rykštė“, – pastebėjo J. Dūdienė.
„Lėtinio nuovargio sindromą kaip diagnozę rašome tik tuomet, kai ištyrus fizinę būklę neturime prie ko prikibti.“
Jei vieni žmonės susiduria su virusų nustekentu imunitetu, kiti gi skundžiasi nuolatos jaučiamu nuovargiu. Gydytojos teigimu, tokių nusiskundimų būna mažiau galbūt tik vasaros mėnesiais.
„Kai tik prasideda ruduo, daugelis grįžta netgi po atostogų ir sako: „Grįžau po atostogų, bet jaučiuosi pavargęs“. Gal jie tada labiau skundžiasi fiziniu nuovargiu, bet kuo labiau eina žiemos, pavasario mėnesiai, tada atsiranda ir psichologinis nuovargis“, – konstatavo J. Dūdienė.
Lėtinis nuovargis – ir dėl vitaminų, mikroelementų stygiaus
Nors psichoemocinis nuovargis stipriai susijęs su tamsiuoju metų periodu ir šviesos, vitamino D stoka, pasak gydytojos, kitą kartą reikėtų ir rimčiau įsivertinti fiziologinę būklę, kitų vitaminų, mikroelementų trūkumą.
„Lėtinio nuovargio sindromą kaip diagnozę rašome tik tuomet, kai ištyrus fizinę būklę neturime prie ko prikibti, kai, pavyzdžiui, randame sumažėjusį kažkokio mikroelemento kiekį, galime tai pakoreguoti ir žmogaus būklė greitai pagerėti.
Jei tik žmogus skundžiasi nuovargiu, blogu miegu, atsikėlęs nesijaučia pailsėjęs, pirmas klausimas – kiek savaičių jis taip jaučiasi? Jei tai užtrunka ilgiau nei dvi, tris, keturias savaites, jau reikėtų tirti tuos gilesnius, biologinius veiksnius. Paprastai atėję žmonės skundžiasi, kad taip jaučiasi jau 3–4 mėnesius.
Tada atliekame pačius elementariausius kraujo tyrimus, įvertiname hemoglobino, geležies atsargų – feritino lygį, jei jis mažesnis, galime pasiūlyti išsitirti ir kitus mikroelementus, kurie susiję su geležies įsisavinimu. Tuomet labai aktuali skydliaukės veikla“, – aiškino šeimos gydytoja.
Jei žmogus skundžiasi ne tik nuovargiu, bet ir kažkokiais keistais, neapčiuopiamais lyg atsiradusiais dilgčiojimais, smegenų rūku, pasak jos, vertėtų pasitikrinti vitamino B12 atsargas.
„Jau nekalbu apie vitaminą D, kuris toks aktualus visai mūsų populiacijai. Netgi kai patikriname užsieniečius, kurie atvykę į Lietuvą ir čia pagyvenę jau kokį pusmetį, irgi matome nukritusius rodiklius. Nors tai yra žmonės iš saulėtų šalių“, – pastebėjo J. Dūdienė.
Pasak gydytojos, atlikus minėtus pirminius tyrimus, vėliau atsispiriama, ką dar reikėtų patyrinėti.
Vitaminas D – ne tik kaulams
Plačiau akcentavusi vitamino D svarbą pašnekovė konstatavo, kad Lietuvoje gal tik 10 proc. žmonių turi normalų šio vitamino kiekį.
„Arba pakankamai jo turi tie, kurie jo vartoja papildomai, tada jie turi gerą jo lygį. Bet tie, kurie nevartoja, jo stokoja, ypač čia reikėtų atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie turi lėtinių ligų, yra vyresnio amžiaus, taip pat – ir jauno amžiaus žmones, kurie gyvena ir dirba biuruose“, – sakė gydytoja.
Pasak jos, nors vitaminas D neretai vis dar asocijuojamas su jo svarba vaikystėje, kai dar pirmais metais vystosi kaulinė sistema, jis atlieka daug daugiau svarbių funkcijų:
„Taip, vitaminas D savo pirminę funkciją atlieka kalcio, fosforo apykaitoje, dalyvauja kaulų mineralizacijoje. Tad kai jo trūksta, gali prasidėti esminiai kaulų apykaitos sutrikimai. Bet kai vitamino D jau yra pakankamas kiekis, ne tiktai normos ribose, bet optimalios koncentracijos, tada jis labai prisideda prie imuninės sistemos veikimo.
Apie ką dabar kalba mokslas, vitaminas D yra kaip prohormonas, kai jo turime optimaliai, jis veikia kaip antioksidantas. Vitaminas D kovoja su lėtiniu uždegimu kraujagyslių sienelėse, tad praktiškai padeda užkirsti kelią aterosklerozei. Taigi visi, kurie yra vyresnio amžiaus, turi antsvorio, yra nutukę, serga bet kuria kita lėtine liga, labai svarbu išlaikyti optimalų vitamino D lygį tam, kad neturėtume lėtinio uždegimo.“
Taip pat vitaminas D labai svarbus kalbant apie depresiškumą, nuotaikų svyravimą, odos būklę. „Kokią sistemą beimsi, šis vitaminas dalyvauja praktiškai visur“, – konstatavo gydytoja.
Nors vitamino D galima gauti ir su maistu, tai yra labai sunku. „Pagrindinis šaltinis vis tiek tai yra koncentruotas vitaminas D. Aišku, galima gauti su riebiomis žuvimis, saule – sveikai jos gauti yra sveika. Aišku, mes turime būtinai pasirūpinti, kad tai nebūtų per didelės saulės vonios, nesukeltų vėžinių odos susirgimų.
Taigi turime tą daryti saugiu laiku – iki 11–12 val. ryto, ir tada vėlesniu laiku – po 15–16 val. Bet visu kitu laikotarpiu, kai saulė aukštai nepakyla, būdami tokioje geografinėje vietoje turime pasirūpinti vitaminu D jo vartodami papildomai. Jo formų yra įvairių, tik reikėtų pasitikrinti, kaip mūsų organizmas vitaminą įsisavina.“
Kada geriausia profilaktiškai atlikti tyrimus?
Norint įsivertinti būklę gydytoja patarė tyrimus atlikti profilaktiškai, dar nejaučiant kažkokių simptomų. Vitaminą D ji patarė geriau pasitikrinti rudens pradžioje, po vasaros, nes dažnai ir per ją žmonės nebūna sukaupę pakankamo jo kiekio.
„Žmonės, būna, labai nustemba ir iš tikrųjų nusimena – kaip čia dabar taip „neužsidirbau“ jo visam laikui. Taip, jis kaupiasi riebaluose, mes galime kažkokį laiką turėti jo atsargų, bet ne visam laikui. Taigi vitaminą D, sakyčiau, logiškiau būtų rudenį pasitikrinti ir tada nutarti su savo gydytoju, kokias jo dozes (galbūt – ir gydomąsias) vartoti, jeigu to reikia. O kitus vitaminus gal pavasarį geriau tirtis, bet čia reikėtų žiūrėti individualiai. Kita vertus, racionalu yra nepersistengti su vitaminais, nes tada šlapimas bus labai brangus, o klausimas, ar organizmas visa tai įsisavins.“
„Kokią organizmo sistemą beimsi, vitaminas D dalyvauja praktiškai visur.“
Ji pabrėžė, kad dažnu atveju nėra prasmės gerti didžiules vitamino C dozes, mat jo atsargų nesukaupsi – geras būdas jo gauti yra su maistu, pavyzdžiui, vartoti vasarą užsišaldytas uogas. Be to, kai kurių vitaminų galima perdozuoti.
„Esu ne kartą mačiusi kraujo tyrimuose tokius vitamino B12 kiekius, kad gal jau patariu nustoti jį gerti. Žmonėms atrodo, kad štai vitamino B grupės vitaminų reikia, nes vargina mieguistumas, sudirgusi nervų sistema, ir kartais persistengia.
Bet to paties vitamino B12 gali būti per mažai. Man labai įstrigo atvejis, kai moteris skundėsi baisiu liežuvio skausmu. Pagal simptomus atrodė, kad tai – pienligė, bet užtruko, kol prisikasėme, kad čia yra dėl vitamino B12 trūkumo. Užteko optimalių dozių ir simptomai iš karto nustojo.“
Šitaip tik įvarysime save į kampą
Paklausta, kaip idealiu atveju turėtų atrodyti mūsų gyvenimo ritmas, kad žiemos, pavasario laikotarpiu nesijaustumėme tokie pavargę, gydytoja pabrėžė, kad vis dar galioja tos pačios banalios taisyklės.
„Na, idealių atvejų turbūt retai kada būna, nors stengtis, aišku, reikia. Ir iš tiesų tas žiemos periodas, saulės trūkumas, automatiškai lemia serotonino trūkumą, melatonino padidėjimą, dėl to jaučiamės mieguisti. (...)
Jeigu tai trunka ilgiau negu dvi keturias savaitės, jau reikia kreiptis, reikia pažiūrėti, ar nėra kažkokių esminių vitaminų trūkumų. (...) Bet niekur nepabėgsime nuo to, kad mes turėtumėme stengtis laiku nueiti miegoti, geriausia, kad tai būtų daroma tą pačią valandą. Atsikėlus labai svarbu nors kažkiek pamatyti tikros saulės, tą daryti dienos metu, aktyviai pasivaikščioti gryname ore, fiziškai pajudėti.
Dirbantiems biuruose reikia daryti pertraukas, per kurias pajudėtume, prajudintumėme visus raumenis. Tai irgi lemia mūsų sveikatą. Kaip ir, aišku, niekur nedingsime – turime gerti vandenį, sveikai maitintis. Tos taisyklės visiems jau gal nusibodusios, bet kuo sau leisime daugiau tų „blogųjų“, greitųjų angliavandenių, neužtikrinsim pakankamo kiekio baltymų per dieną, patys save įvarysime į kampą, būsime nuvargę, pikti ir nuliūdę“, – konstatavo J. Dūdienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
