Odontologų draugijos tarybos pirmininko Kastyčio Bušausko tvirtinimu, nors tikrai visur yra puikių gydytojų, bendrai paėmus lietuvių odontologų mentalitetas, darbo etika vis tik yra kiek kitokia.
„Įsivaizduokime, Lietuvoje burnos gydymo plano išpildymas gali pareikalauti ir metų, ir dvejų laikotarpio, nes reikia ir chirurgijos, ir ortodontijos, ir tik vėliausiai ateina galutiniai „architektai“, kurie viską užbaigia.
Ir yra Turkija, kur tau viską padaro per dvi savaites. Tai yra skirtumas tiek kalbant apie tikslumo nebuvimą, nežiūrėjimą į bendrą dantų, periodonto būklę ir kt.“ – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
Po šešių mėnesių rauda: dantis skauda, dantenos ištinusios
Pasak pašnekovo, aklai susižavėjus reklama per trumpą laikotarpį turėti baltus dantis, galima nusvilti be jokių garantijų. Tą jis iliustravo realia istorija, su kuria teko susidurti. „Vienai pacientei „susisšvietė“, kad važiuos į Turkiją, ko iš pradžių nesakė, bet pas mane atėjo susigydyti kanalų. Ir paskutinio etapo metu ji sako: „Pasidariau kanalus, bet dabar važiuosiu į Turkiją“. Sakau jai, kad nevažiuotų, surasime čia tikrai gerų gydytojų. Kodėl į Turkiją norėjo važiuoti? Greičiausiai pigiau.
Bet primygtinai sakiau: „Nedaryk“. Po kokių gerų šešių mėnesių stovi toje pačioje vietoje, kur išsiskyrėme, rauda. Visus dantis skauda, dantenos ištinusios ir ji viską puikiai supranta. Sakau: „O tai jūs negrįžot?“ Sako, kad be šansų, jei nori skristi, kažką daryti, vien savo pinigais, kažkokių garantinių raštų nėra“, – pasakojo K. Bušauskas.
Kita vertus, jo pastebėjimu, kartais gydytojų įspėjimus žmonės vertina iš kiek kitos perspektyvos: „Visa odontologų bendruomenė visiems skalambija: „Nevažiuokit!“ Ir toks vaizdas, kad tada gauname bumerangu: „Ką jūs čia sakot, norit rinką prisitraukti sau“...“
Pasak gydytojo, jei žiūrima tik į vaizdą ir vien tuos baltus dantis, juos tokius galima padaryti ir Turkijoje, ir Lietuvoje. „Mes galime uždėti lygiai tokį „unitazą“, tik greičiausiai bus uždėta ant labai tvarkingos bazės. Žmogus mato tik spalvą ir nemato skirtumo. Tik galvoja, kad Lietuvoje galbūt bus tris kartus brangiau, o ten dar ir mane nupraus, pamaitins...“, – kalbėjo gydytojas.
„Ryklio“ dantys neišvengiami?
Paklaustas, ar norint turėti gražius dantis juos visada reikia nuzulinti iki vadinamųjų „ryklio“ dantų, gydytojas teigė, kad Lietuvoje pasitelkiami kuo labiau tausojantys metodai.
„Tų dantų šiaip nezulina, o šlifuoja. Lietuvoje jau seniai yra atėjusi mažos invazijos kultūra ir mada, yra labai saugojami audiniai ir kt. (...) Kaip endontologas galiu kalbėti, anksčiau būdavo daugybė siuntimų su prašymais sugydyti kanalus protezavimo tikslu. Tai reiškia, kad darai dantį negyvą, paskiau jį šlifuos, tada žmogui nebeskaudės, galės daugiau nušlifuoti.
(...) O jei vėlgi važiuojame į tą pačią Turkiją, įsivaizduokite, vien endodontotinis danties gydymas trunka valandą pusantros. Tai jie nori, kad dantys būtų negyvi, norint tokius visus padaryti, tarkime, tai galbūt būtų per savaitę. Tai jie tiesiog šlifuoja tuos gyvus dantis iki velniai žino kiek, uždeda tuos „klozetus“ ant gyvų dantų ir paskiau žmonės grįžta čia ir ašaroja.
Kas tada nutinka su gyvu dantimi? Nervas numiršta dėl to, kad buvo neišlaikyti tam tikri aušinimo, audinio nuėmimo kiekio reikalavimai ir taip toliau. (...) Aišku, visur yra labai gerų gydytojų, kaip ir yra tas medicininis turizmas. Jis veikia, bet yra tokių procedūrų, kurios ilgos ir tu turėsi metus ten gyventi“, – teigė K. Bušauskas.
Jis pasakojo, kad atėjus į lietuviškas klinikas jau net nereikia kalbėti apie gydymo plano sudarymą. „Jums bus tikrai parodytos ne viena dvi prezentacijos, kaip mes įsivaizduojame jūsų būsimuosius dantis. Čia galėtų būti panašu į tai, lyg komplektuotumėte savo automobilį.
Žmogus sakys, kad nori labai baltų, atsuktuvo formos dantų. Faktas, gydytojai parodys, kad dantų forma yra šiek tiek susijusi ir su veido forma, galbūt tikrai netiks tie „atsuktuvo“ ar „ryklio“ dantys. Tikrai bus atlikta krūva tyrimų, netgi tam tikri testai, bus uždedami tokie netikri dantys, kurie atskleis, kai galėtų atrodyti po gydymo“, – aiškino odontologas.
Kodėl tos didelis noras turėti baltus dantis?
Paklaustas, iš kur apskritai atsirado ta kartais net perteklinai atrodančio baltumo poreikis, gydytojas tai susiejo su Vakarų kultūros įtaka.
„Tai pirmiausiai susiję su tuo, kad pradėjome matyti daugiau Vakarų pasaulio. (...) Neatsitiktinai atsiradęs pasakymas „amerikietiška šypsena“. (...) Kažkam tai imponavo, pradėjo darytis, kažkam labiau priimtinas natūralumas, tad ir stengiasi, kad dantys atrodytų natūraliai“, – svarstė K. Bušauskas.
Pasak jo, vieniems ta baltų dantų „tvora“ – ir pasitikėjimo klausimas, kitiems sutrikusi funkcija, kiti gal pamatė vadinamus nuomonių formuotojus.
Ar balti dantys signalizuoja apie jų sveikatą? Gydytojas pabrėžė, kad jau reikia žmogų pražiodyti, kad tą galėtum įvertinti. „Iš pirmo žvilgsnio matome spalvą, o ar tai sveika, ar ne... Jei matome, kad tai „padaryti“ dantys, tada klausimas, kaip padaryti.
Matai, kad stipriai balta ir tada klausimas, ar pacientas gydytoją rėmė prie sienos, kad tuos „unitazus“ sustatytų, ar čia jau gydytojo išmonė. Tai sunku atsakyti už visus“, – sakė odontologas.
Lietuviai išskirtinai reiklūs dėl odontologijos
Pašnekovo pastebėjimu, Lietuvos odontologija apskritai išvystyta iki tokio lygio, jog natūraliai išugdytas pakankamai aukštas pacientų „odontologinis IQ“.
„Lietuvos pacientai tikrai reiklūs, žino, ko nori, eina labai tikslingai ir turi daug pavyzdžių. Pavyzdžiui, šiuo metu labai geras draugas yra Danijoje ir vis tik ten yra suformuoti paprastesni pacientų norai. Jie ne tokie reiklūs spalvai, formai, estetikai“, – kalbėjo K. Bušauskas.
Pasak jo, kai tam tikrose šalyse gydytojai nespaudžiami dėl grožio, gydytojai ir dirba tam tikrame lygyje, „nes paciento „odontologinis IQ“ yra žemesnis“.
„Ir čia reikia kalbėti ne apie tai, kad dantis juodas ar baltas, mes žiūrime bendrai į dantų, burnos būklę – ar tvarkingos dantenos, tvarkingi dantys, graži estetika. (...)
Kas skiriasi? Yra tikslumo, šlifavimo niuansai, atspaudų niuansai, tiesiog darbo kultūra, net ir gražiai sudėti instrumentai, gražios preparacijos, yra susiformavusi tam tikra darbinė, komunikacinė kultūra“, – pastebėjo Odontologų draugijos tarybos pirmininkas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
