„Pasieniečių pusė gynė valstybės interesą ir saugojo valstybę ir jos žmones. Absoliučiai pasitikime teismo sprendimu ir tikrai teismui vertinti. Mes vertiname, kad pareigūnas veikė gindamas aukščiausias valstybės ir žmonių vertybes”, – po teismo posėdžio Vilniaus apygardos teisme trečiadienį žurnalistams sakė S. Nekraševičius.
Jis, kiti pasieniečiai bei VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Antanas Montvydas Vilniaus apygardos teisme klausėsi prokuroro kalbos.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Šneideris prašo teismo per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių pripažinti kaltu dėl nužudymo siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir piktnaudžiavimu viršijus tarnybos įgaliojimus.
Už šiuos nusikaltimus K. Ilgevičiui prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams be intensyvios priežiūros. Prokuroras taip pat prašo teismo įpareigoti kaltinamąjį atlyginti žuvusiojo šeimai turtinę žalą bei sumokėti 2,5 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų, tačiau, prokuroro vertinimu, skirti laisvės atėmimo bausmę pasieniečiui nebūtų teisinga.
„Atsižvelgiant į tai, kad už nužudymą įstatymas numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo 7 iki 15 metų, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis galimai buvo padarytas nužudymas, prokuroro pozicija – turi būti taikomas teisingumo principas. Pareigūnui skyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai yra 7 metus, nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras D. Šneideris.
Kaltintojas atkreipė dėmesį, kad įtakos įvykiui turėjo ir paties žuvusiojo neteisėti veiksmai, nes jis nesustojo, kai jį bandė sustabdyti pasieniečiai.
Pasienietis kaltės nepripažino, aiškino, kad taikėsi į automobilio ratą
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų birželio 1 d. Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai gavo užkardos budėtojo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. VSAT pareigūnai pradėjo vykdyti jų paiešką. Netrukus buvo pastebėtas keliu važiuojantis automobilis, kuris nestojo pasieniečiams jį stabdant.
Anot teisėsaugos, automobiliui nestojus ir nuvažiavus, pareigūnas K. Ilgevičius, siekdamas sulaikyti galimai teisės pažeidimą darantį asmenį, pats pažeisdamas teisės aktus, kurie reglamentuoja šaunamojo ginklo panaudojimą, iš tarnybinio šaunamojo ginklo iššovė vieną kartą į nuvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nekėlė tiesioginės grėsmės pareigūnams, eismo saugumui ir žmonėms.
Paaiškėjo, kad automobilio vairuotojui buvo padarytas mirtinas pakaušio ir sprando sužalojimas, todėl pastarasis įvykio vietoje mirė.
Po šūvių anksčiau už kontrabandą teisto vyro vairuojamas automobilis atsitrenkė į medį ir sustojo, pasieniečiai joje rado rūkalus ir negyvą vairuotoją. Nustatyta, kad pasienietis paleistu šūviu vyrui padarė mirtiną sužalojimą.
Pasak prokuratūros, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajam siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir jį nužudant viršijus įgaliojimus, buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiesiems, VSAT ir valstybei.
Pažeidėjo nužudymu kaltinamas VSAT pareigūnas dabar dirba sistemų stebėjimo operatoriumi toje pačioje pasienio užkardoje.
Buvęs VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra sakęs, kad neigiamas teismo sprendimas sukurtų nepalankų precedentą dėl pareigūnų teisės panaudoti ginklą.
Nušauto Andžejaus A. našlė prašo jai priteisti 120 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Veslava A. yra pareiškusi 50 tūkst. eurų ieškinį neturtinei ir 3,5 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti. Be to, kaip vaikų atstovė, ji vaikų vardu prašo priteisti dar 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Jau anksčiau už cigarečių kontrabandą ne kartą baustas ir nelegalias cigaretes vežęs Andžejus A. žuvo 2024 m. vasarą netoli pasienio su Baltarusija, kai nestojo stabdomas ir, pasieniečio K. Ilgevičiaus teigimu, kėlė jam pavojų. Pasienietis teigia, kad baiminosi, jog bėglys galėjo įlėkti į Tabariškių kaimą, kur galimai irgi būtų kilęs didelis pavojus aplinkiniams. Duodamas parodymus K. Ilgevičius minėjo anksčiau šioje vietoje matė vaikus su dviračiais, moteris, todėl baiminosi dėl jų saugumo.
Teisiamas pasienietis kaltės nepripažino, jis teigė, kad taikėsi į automobilio ratą.
K. Ilgevičius prokuroro jam pasiūlytos bausmės kol kas nekomentuoja.
Jo advokatas Vidas Vilkas savo ginamąją kalbą teisme sakys kitą savaitę.
„Esu įsitikinęs, kad mano ginamas pareigūnas tikrai nebus pirmas Lietuvos teismų praktikoje nuteistas už tyčinį nužudymą. Tikrai to nebus. Palaukim baigiamųjų kalbų, palaukime nuosprendžio“, – žurnalistams sakė advokatas V. Vilkas.
Siūlo keisti tarnybinių ginklų naudojimo reglamentavimą
ELTA primena, kad, atsižvelgdama į pasikeitusią saugumo aplinką, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo sistemiškai keisti pareigūnų prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo reguliavimą. Numatoma nustatyti aiškesnes ginklo panaudojimo sąlygas, grąžinti įspėjamąjį šūvį ir numatyti naujus reagavimo pagrindus. Pažymima, kad būtų išlaikomas principas, jog šaunamasis ginklas naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė.
„Logika yra labai paprasta: tikslas yra ne eskaluoti situaciją, o priešingai, suteikti pareigūnui dar vieną prevencinę priemonę. Tai nėra kaip būtinybė visada panaudoti kaip tarpinę grandį, bet pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas, gali įvertinti, ar tuo metu įspėjus įspėjamuoju šūvio būdu pažeidėją, nusikaltėlį ar kažkokį kitą dalyvį to nusikaltimo, jis išvengs didesnės žalos padarymo – tiesioginio ginklo panaudojimo prieš žmogų“, – sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Anot jo, dabartiniame įstatyme naudojamos sąvokos „neišvengiamas pavojus“ bei „neišvengiama būtinybė“, todėl siūloma šių vertinamųjų kriterijų atsisakyti ir palikti aiškesnį pavojaus kriterijų.
„Negalime šių visų laikotarpio hibridinių grėsmių palikti kovoti pareigūnus su vakar parašytomis taisyklėmis“, – mano M. Katelynas.
Projektu siūloma aiškiau įtvirtinti, kad teisėtas šaunamojo ginklo panaudojimas vykdant tarnybines pareigas būtų vertinamas kaip profesinių pareigų vykdymas – Baudžiamajame kodekse (BK) numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.
„Pareigūnas neturi bijoti atlikti savo pareigos. Valstybė iš pareigūno reikalauja ryžtingai ginti žmogų, sieną, valstybę, bet kartu nebyliai jis yra paliekamas nežinioje, ar už atliktą pareigą jis netaps kaltinamuoju. Matėme jau ne vieną pareigūno atvejį (…). Tokie pavyzdžiai nė vieno pareigūno neįkvepia“, – teigė M. Katelynas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
