„Šią sekundę visų duomenų, kuriuos norėtų galbūt matyti visuomenė ar žiniasklaida, galbūt visų ir negalima matyti, bet ne todėl, kad taip sugalvojo VRK, o todėl, kad tokie yra teisės aktų reikalavimai“, – LRT „Dienos temai“ trečiadienį sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
Nuo sausio įsigaliojus Seimo prieš dvejus metus priimtos rinkimų įstatymų pataisoms, dalis asmens duomenų apie kandidatus rinkimuose tapo viešai nebeprieinami, o dalis kandidatų pareiškinių dokumentų duomenų buvo perkelti į elektroninių paslaugų portalą „Rinkėjo puslapis“.
Šiam pakeitimui sulaukus nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos kritikos, VRK trečiadienį pranešė, jog vėl skelbs interesų deklaracijų duomenis.
J. Petkevičienės teigimu, sprendimas perkelti duomenis į „Rinkėjo puslapį“ priimtas „būtent dėl teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą“. Pasak jos, „Rinkėjo puslapyje“ duomenys nėra pasiekiami per paieškos sistemas.
„Mes tiesiog stengiamės rasti tą balansą ir galvojome, kad pavyko tai padaryti, bet, atsižvelgiant į prieš porą dienų kilusį nepatogumą tiek visuomenei, tiek žiniasklaidos atstovams, bent jau kol kas VRK privačių interesų deklaracijų duomenis skelbs senąja tvarka“, – sakė ji.
Vis dėlto J. Petkevičienė pabrėžė, kad toliau skelbti duomenų taip, kaip iki šiol VRK negalės.
„Tiesiog dabar buvo įprasta labai paprastu būdu gauti visus absoliučiai duomenis ir iš tų senųjų, istorinių privačių interesų deklaracijų. Čia ir atsirado tam tikra problema, nes dabar Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas tikrai neleidžia skelbti tų duomenų, kurie būdavo teikiami senosiose privačių interesų deklaracijose“, – teigė VRK pirmininkė.
Seimo darbo grupės dėl rinkimų sistemos peržiūros vadovas, konservatorius Andrius Vyšniauskas savo ruožtu teigia, jog įstatymai yra interpretuojami netinkamai, o reikalui esant bus keičiami.
„Įstatymas ganėtinai aiškiai (...) leidžia, suteikia prievolę neterminuotai skelbti biografijas, interesų deklaracijas ir kitus duomenis“, – teigė politikas.
Pasak jo, nors įstatyme esama kolizijos dėl to, kas turi būti skelbiama ir kur, tačiau, jo teigimu, „ta apimtimi, kokia dabar yra leidžiama skelbti neterminuotai duomenis, jeigu VRK nebūtų kėlusi į kitą sistemą ir nejudinusi tų duomenų, tai viskas būtų daugiau mažiau matoma“.
A. Vyšniauskas taip pat teigė, jog esamos kolizijos yra išspręstos darbo grupės parengtuose pasiūlymuose.
„Įstatymą mes tikrai koreguosime, mūsų darbo grupė jau tai yra parengusi, rytoj atiduodame savo darbo rezultatus ir ten šitas klausimas yra daugiau mažiau išspręstas. Jeigu, atsižvelgiant į šitą situaciją, reikės dar kažką papildomai pakoreguoti, tai tikiu, kad tą ir padarysime“, – trečiadienį sakė parlamentaras.
A. Vyšniauskas taip pat svarstė, jog tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tiek Vyriausiojo tarnybinės etikos komisija su interesų deklaracijomis „elgiasi ganėtinai keistai“, o sprendimas neviešinti istorinių duomenų nesantis teisingas ir turi būti pakeistas.
„Jeigu šioje vietoje yra įstatymo netobulumas, pakeisime įstatymus, nematau čia jokios problemos, ir tiek, kiek žinau Seimo nuotaikas, tai yra padaroma gana greitai. Bet mums reikia kažkokio atsakymo iš tų pačių institucijų, kas jums konkrečiai netinka, kuri eilutė. Mes galime patys pradėti koreguoti, bet tai nereiškia, kad situacija pasikeis. Kol kas aš per dvi dienas to negirdžiu“, – teigė jis.
Rinkimų įstatymų pakeitimai numato, kad savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys gali būti skelbiami 10 metų. Seimo ir prezidento rinkimuose įstatymų leidžiami duomenys skelbiami neterminuotai.
VRK antradienį buvo įspėjusi, kad dalis duomenų, iki šiol buvę viešai prieinami, bus skelbiami tik iki kampanijos pabaigos. Tai kandidatų gimimo vieta, tautybė, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, pomėgiai, šeiminė padėtis, sutuoktinio bei vaikų vardai, kontaktinė informacija.
Tuo metu leidžiami skelbti kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurie iki šiol buvo nurodomi prie rinkimų rezultatų, čia tapo nebeprieinami perkėlus juos į „Rinkėjo puslapį“.
Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) trečiadienį pakartotinai paragino VRK „laikytis įstatymų, nedelsiant atšaukti neteisėtą sprendimą“ ir vėl pradėti skelbti iš VRK interneto svetainės pašalintus politinių rinkimų kandidatų anketų duomenis.
„LŽS ir TILS nuomone, VRK sprendimas prieštarauja viešajam interesui turėti skaidrią demokratinę valstybę, sumenkina piliečių teisę žinoti apie politikoje dalyvaujančius asmenis bei sukuria palankesnę terpę politinei korupcijai“, – teigiama bendrame pranešime spaudai.
Organizacijos laikosi nuostatos, kad nauji reikalavimai ir toliau įpareigoja VRK viešai skelbti viešajam interesui svarbius kandidatų duomenis, tokius kaip privačių interesų deklaracijas, kandidato biografija ir kt., o tokią informaciją vadina svarbia siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą politikais ir jų rinkimo procesu.
Naujus terminus skelbtinai informacijai apie kandidatus rinkimuose Seimas nustatė 2020 metų sausį priimtomis pataisomis, įstatymus derindamas su Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).
