„Ačiū, kad aprūpinate bedarbius darbais už pašalpą ir kompensacijas. Tačiau darbas – ne pramoga. Jeigu duodate darbą, vadinasi, turi būti ir darbo sutartis“, – sakė ji.
Moteris pasakojo, kad jaučiasi įžeista, nes atlikdama visuomenei naudingą darbą už tai negauna papildomų pinigų, be to, nėra skaičiuojamas darbo stažas bei nevykdoma jokia medicininė apžiūra. „Kas bus, jei aš susirgsiu, kaip įrodysiu, jog užsikrėčiau dirbdama visuomenei naudingą darbą“, – guodėsi šiaulietė.
Anot jos, kitose šalyse su socialiai remtinais žmonėmis elgiamasi pagarbiau: „Gal ir gerai, kad dauguma išvažiuoja į užsienį laimės ir gero uždarbio ieškoti.“
Už socialinę pašalpą dirba bendruomenės labui
Šiaulių Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Kiurienės teigimu, visuomenei naudinga veikla negali būti prilyginama darbui. Todėl su už socialinę paramą dirbančiais asmenimis darbo sutartis nėra sudaroma.
„Tai nėra priverstiniai darbai. Žmonės patys gali pasirinkti atlikti juos ar ne. Jeigu visuomenė suteikia paramą, tai kodėl žmogus už tai laisvu laiku negali padaryti savo miestui kažką gero“, –komentuoja I. Kiurienė.
Ji taip pat neigia mitus, esą žmones tokia veikla žeidžia. „Priešingai, kai kurie asmenys kaip tik džiaugiasi galimybe nuveikti visuomenei naudingą darbą. Be to, tai padeda neprarasti darbinių įgūdžių bei skatina ieškotis nuolatinio darbo“, – pabrėžia skyriaus vedėja.
Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė paaiškino, kad su dirbančiais visuomenei naudingą darbą asmenimis darbo sutartis negali būti pasirašyta, nes tai nėra darbo santykiai.
„Visuomenei naudinga veikla yra neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai, gaunantys piniginę socialinę paramą, atlieka bendruomenės labui. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę pasitelkti darbingus nedirbančius ir nesimokančius darbingo amžiaus socialinės paramos gavėjus, nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (viešuosiuose darbuose, persikvalifikavimo mokymuose ir pan.)“, – akcentuoja G. Banaitytė.
Darbo sutartis pasirašoma tik su asmenimis, dirbančiais viešuosius darbus, skirtus darbo vietų išsaugojimui ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos ir jų skyriai.
„Dėl viešųjų darbų atlikimo su asmenimis sudaroma rašytinė darbo sutartis, mokamas ne mažesnis, nei valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, taikomos visos Lietuvos Respublikos darbo kodekse bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos garantijos, tarp jų ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju“, – informuoja Komunikacijos skyriaus vedėja.
Per mėnesį išduodama 300 – 400 siuntimų
Šiuo metu įstatymo numatyta tvarka socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi atlikti seniūnijose jiems paskirtą visuomeninę veiklą. Tačiau tai taikoma ne visuose miestuose. I. Kiurienės teigimu, Šiauliuose vidutiniškai per mėnesį siuntimų išduodama apie tris-keturis šimtus. Visuomenei naudinga veikla trunka ne ilgiau kaip 4 valandas per parą, 40 valandų per mėnesį.
Pašalpas ir vienkartines išmokas gaunantys žmonės komisijos sprendimu siunčiami į seniūnijas pagal gyvenamąją vietą. Asmenys, be pateisinamos priežasties, neatlikę jiems skirtos veiklos, netenka pašalpos arba socialinės išmokos.
Anot Šiaulių Socialinės paramos skyriaus vedėjos, organizuojant veiklą visuomet atsižvelgiama į asmens profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius, įvertinamas jo pajėgumas. Visuomenei naudinga veikla gali būti aplinkos tvarkymas, parkų, miškų, medelynų, želdinių tvarkymas ir priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijoje, pagalba nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.
Diana JANUŠAITĖ
