Paauglys šeštadienį paskutinį kartą matytas „Ozo“ prekybos centre su draugu, iš jo išėjęs pradingo, šeimos nariai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo pagalbos prašymu. Deja, sekmadienį jo kūnas buvo rastas žiauriai išniekintas visai netoli, Žvėryno mikrorajone esančiuose konteineriuose.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro valdybos pirmininkė Natalija Kurčinskaja, kalbėdama apie žmonių dingimus, pabrėžia, kad kai dingsta suaugusieji, yra kiek kitaip, nes dažnu atveju jie pasirenka „pradingti“ sąmoningai, norėdami išvengti įsipareigojimų ir kitų atsakomybių ar atsitraukti nuo šeimos narių, vis dėlto vaiko dingimas visada yra tragedija.
Ko griežtai negalima daryti, kai dingsta vaikas?
Nors tikimasi, kad tokia tragedija aplenks kiekvienus namus, vis dėlto niekada nežinia, kada ir su kuo taip gali atsitikti.
N. Kurčinskaja nurodo, kad tarp visų kasmet dingstančių žmonių, dingusių vaikų skaičius yra didžiausias.
Pasak jos, jeigu Jūsų vaikas vėluoja grįžti namo, telefonas atjungtas, jo jau kurį laiką nėra – griežtai negalima delsti ir reikia skubiai kreiptis į policiją.
„Reikia iš karto kreiptis į policiją, nelaukti, ką žmonės pasakys. Būna, kad galvoja palauks, juk ką žmonės pasakys, jeigu policija pakvies. Tai ne, reikia iškart reikalauti, kad būtų pradėta paieška. Reikia tą informaciją skelbti visur, pranešti net ir oro uostams, autobusų stotims, geležinkelio stotims.
Vaikas turėtų būti ieškomas nedelsiant. Dabar, po tokio atvejo, tikiu, kiekvieno bus ieškoma nedelsiant. Nes vaikas nueina vienu keliu, o mes, policija ir kiekvienas turime daug kelių, kur ieškoti“, – sako ji.
Spėlioja, kas galėjo nutikti
Eilę metų su pradingusių žmonių šeimomis dirbanti, paieškų organizavimu užsiimanti moteris sunkiai renka žodžius, kalbant apie šią tragediją. Pasak jos, kad po trumpo dingimo būtų rastas žiauriai nužudytas kūnas, o tuo labiau, kaip įtariama, tai padarytų vaikas – toks atvejis jos praktikoje yra pirmą kartą.
N. Kurčinskaja sako sunkiai suvokianti, kaip buvo galima taip pasielgti ir kelia įvairias versijas, kodėl galėjo taip nutikti.
„Čia niekas nežino, galbūt yra naujos kartos kažkokie narkotikai. Jau buvo rašoma, kad vienas vyras savo motiną pradėjo peiliu badyti, jam kažkas užplaukė, jis net nesuvokdamas tai darė, ir irgi kalbėjo apie kažkokius narkotikus.
Aš abejoju, kad čia kažkokios patyčios, nes tokio žiaurumo nusikaltimas, o jie gi draugavo, tai aš įsivaizduoju, kad patyčių gi tarp jų nebuvo“, – svarsto ji.
Šis atvejis – signalas valstybei
Sunku net įsivaizduoti, kaip šiuo metu jaučiasi velionio berniuko šeima ir artimieji. Vis dėlto specialistė įspėja, kad į šią kraupią tragediją turi būti žiūrima plačiau – kaip į žymiai šalies masto problemą ir signalą mūsų valstybei.
„Tai signalas ir jis rodo, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau. Reikia valstybei imtis veiksmų. Mes apie tai kalbame, bet niekas nenori girdėti to – vaikai turi savo teises, bet neturi pareigų.
Pas mus yra taip, kad vaikai gali eiti įskųsti ir mokytoją, ir dar kažką, bet vaikas turi turėti ne tik teises, bet ir pareigas, o už jų nesilaikymą – būti atsakingas. Nes yra taip, kad nueina, pasako, kad čia jį muša, kad išvaro iš namų. Vaikai geri manipuliatoriai ir manipuliuoja tėvais“, – sako N. Kurčinskaja.
Anot jos, Lietuvoje reikėtų įstatymus sutvarkyti vaikų labui ir neakcentuoti tik tai, kad jie turi savo teises, pavyzdžiui, negali būti mušami ir t.t., bet ir pareigas. Negali būti toks požiūris, kad vaikui leidžiama viskas ir už tai nubaustas jis nebus.
Pavojinga naujoji karta
Dauguma specialistų sutaria, kad tokie brutalūs nusikaltimai nėra eilinė tragedija – tai platesnė problema, rodanti, kad visuomenė praranda ryšį su savo jauniausios kartos atstovais. Advokatas Valdemaras Bužinskas sako, kad nauja karta yra visai kitokia. Jo teigimu, jos mąstymas, vertybės stipriai skiriasi nuo visų kitų.
„Nauja karta, išauklėta socialinių tinklų ir informacinių technologijų, ateina kaip cunamis. Jie pasaulį įsivaizduoja visai kitaip, turi visai kitokias problemas ir kitokius prioritetus. Tai karta, kuri nedirbs už 1 tūkst. eurų, kuriai fizinis darbas yra paniekos vertas procesas, kuriai pinigai yra tik priemonė atsipalaiduoti, nes pastovus siekis nuo kažko atsipalaiduoti ir yra gyvenimo variklis.
Tai yra pastovios depresijos užguita karta. Aš visą laiką sau statau tokią užduotį, kad žmogų reikia ne tik apginti, bet jį reikia ir išsaugoti tolimesniam gyvenimui. Kiek prisikūrė pas mus visokių nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi nepilnamečiais. Jūs paklauskite nors vien nepilnamečio, jiems tos organizacijos tik juoką kelia“, – sako jis.
Specialisto teigimu reikšmingos įtakos turi ir tėvų požiūris į vaikų auklėjimą. Pasak jo, dabartiniai tėvai dažnai susitelkia į save, o jų atžalos lieka augti savaime, auklėjami socialinių tinklų ir virtualios erdvės.
„Čia mes, tėvai, esame kalti. Pažiūrėkite kiek mes dėmesio skiriame sau: kelionės, įvairūs sporto klubai, mitybos, patiekalų receptai, influencerių vilionės, įvairios prekės. Kiek tas užima laiko? O tai yra laikas, kurį skiriame sau“, – pastebi jis.
Vakuumas vaikų auklėjime ir ką turėtų daryti tėvai
Pasak advokato, šiandienos mokyklos taip pat nebeturi nei galimybių, nei priemonių užsiimti vaikų auklėjimu. Visa atsakomybė lieka šeimai – tačiau tėvams tuo neužsiimant, vaiko auklėjimas būna paliktas likimo valiai.
„Auklėjimu mokymo įstaigos visiškai neužsiima – tam nėra laiko, kadangi programos yra labai apkrautos, bandoma spėti įsisavinti viską per mokslo metus ir auklėjimu ten niekas neužsiima. Liaudiškai šnekant – jeigu tu nepaveži, tai niekas tavęs negailės, niekas su tavimi nežais
Jeigu tu netelpi į elgesio rėmus, tai bus pranešta tėvams, o tėvai jau daro ką tik nori. Blogiausiu atveju tiesiog paims ir lieps išeiti iš mokyklos, reikės ieškoti kitos, bet jokių auklėjimo priemonių mokykla tiesiog nebeturi. Jūs dabar man atsakykite, o kas gi juos auklėja? Kas juos moko bendravimo, tarpusavio santykių, pagarbos vienas kitam? Štai ir paliktas tas vakuumas“, – aiškina specialistas.
Anot V. Bužinsko, mūsų visuomenė daug kalba apie laisvas asmenybes, tačiau nepasirūpina, kaip šios asmenybės integruosis į realų pasaulį.
„Mes daug ir labai gražiai mokame kalbėti apie laisvas asmenybes. Taip, mes išauginame tas asmenybes, kurių nepririš nei vienas darbdavys, po vienos pastabos jie tiesiog gali išeit iš darbo arba atėję į darbą jau ieškoti kito darbo“, – sako jis.
Pasak V. Bužinsko, tėvų užduotis ne tik kontroliuoti, bet ir kurti ryšį su vaiku, padėti atrasti prasmę, veiklą, kurioje jis galėtų realizuoti save. Tai, anot jo, yra didžiausia pergalė.
„Čia tėvai turėtų kartais suprasti ir perspėti, kad būtų jų vaikai atsargesni, nors jie ir labai blatni atrodo tam kartui, nes kartais tas užguitas tylenis pasielgia labai netikėtai ir kartais žiauriai.
Vis dėlto pirmas dalykas, ko turėtų siekt tėvai? Vaikui augant ir bręstant tapti draugais su juo. Padėti jam atrasti užsiėmimą, kuris tą vaiką užkariautų, kuriam jis atiduotų savo jausmus, savo jėgas ir visa kita. Tai yra labai sunkiai pasiekiami dalykai ir jeigu tai pavyksta padaryti, įtraukti vaiką į kažkokį visuomeniškumą, tai aš visada sakau tėvams – jūs tą vaiką laimėjote“, – pažymi V. Bužinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kodėl manęs nestebina, kad p0litikieriai meta kaltę ant tėvų?
Priminimas: 75 % (dažnai daugiau) vaiko auklėjimu užsiima VISUOMENĖ: darželiai, "mokyklos", TV, iPhonai ir t. t., ir tik apie dvi valandas per dieną, vakare, po darbų, tėvai skiria dėmesį savo vaikams ir tai ne būtinai šiltam bendravimui.
Šioje vietoje prisiminiau gyvo žmogaus :Mindaugo šeimą. Nuostabi šeima. Tik "GEROVĖS VALSTYBĖJE" juk su mažylius auginti kaip žmones ne valia (sarkazmas).
Nenorite žmogžudžių? Norite protaujančių vaikų, kurie galėtų tapti chirurgais ir kitais (tikrais) specialistais? Tuomet imkite pavyzdį iš žmogaus :Mindaugo. Visa kita yra tik JŪSŲ melas ,pilkai masei'.
