VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė teigė, kad šiuo metu stebimas tikras sergamumo RSV pakilimas.
„Pastarąjį mėnesį turime daugiausiai RSV sukeltomis ligomis sergančių vaikų. Jis yra pavojingiausias patiems mažiausiems vaikams, ypač iki dviejų metų amžiaus“, – nuotolinės konferencijos metu pabrėžė ji.
Pasak jos, šiais metais RSV sezonas labiau išskirtinis tuo, kad prasidėjo gana vėlai. „Jei prieš dvejus metus prasidėjusį plitimą turėjome nuo rugpjūčio mėnesio, nors paprastai jis prasideda spalio mėnesį. Tai šiemet spalį, lapkritį, gruodį gūžčiojome pečiais, tokių vaikų nematėm.
Bet kai jau prasidėjo [sergamumas] sausį, smogė visa jėga. Dabar turime ir tokių didesnių vaikų, dviejų–trijų metų, kur pakankamai sunkiai serga RSV sukelta pneumonija.
Virusas ne mažiau pavojingas ir suaugusiems
Infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Birutės Zablockienės aiškinimu, RSV yra labai paplitęs, visame pasaulyje cirkuliuojantis virusas, kuris pasireiškia sezoniškai ir plinta tokiu pačiu metu kaip ir gripas.
„RSV yra vienas dažniausių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų. Jis dažniausiai kūdikiams sukelia sunkius bronchiolitus. Tačiau, kai pradėta daryti daugiau diagnostinių tyrimų, taip pat pastebėta, kad RSV gali sukelti ne mažiau sunkią ligą negu, pavyzdžiui, gripas ir suaugusiems, ypač priklausantiems tam tikroms rizikos grupėms.
Tai yra vyresnio amžiaus, imunosupresuoti asmenys, ypač po, pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacijos. Tai yra sergantys gretutinėmis, onkologinėmis ligomis asmenys. Šiems ligoniams RSV taip pat gali sukelti ir sunkų apatinių kvėpavimo takų pažeidimą“, – nuotolinės konferencijos metu pabrėžė ji.
Užsikrėsti šiuo virusu galima panašiai kaip ir kitais kvėpavimo takų virusais – oro lašeliniu būdu kalbant, kosint, čiaudint nuo sergančio asmens arba nuo nešiotojo.
„Taip pat reikėtų žinoti, kad šis virusas gali pakankamai ilgai išsilaikyti ant aplinkos paviršių, rašoma, iki 30 valandų. Todėl jeigu, pavyzdžiui, rankos yra užteršiamos kvėpavimo takų sekretu ir vėliau liečiamas veidas, akys, nosis, burna, tai šiuo būdu virusą taip pat galima perduoti“, – nurodė B. Zablockienė.
Skirtingiems žmonėms sukelia skirtingą ligą
S. Petraitienė atkreipė dėmesį, kad RSV yra pavojingas tuo, kad skirtingiems žmonėms, kaip ir visi kiti virusai, sukelia skirtingas ligas.
„Jeigu tai yra sveikas suaugęs ar paauglys, tai jis tiesiog bus besimptomis nešiotojas ir net nežinos, kad turi virusą ir gali užkrėsti savo mažą broliuką ar tėvas vaiką.
Vyresniems vaikams, darželinukams, virusas pasireiškia tiesiog sloga, kažkokiu lengvu bronchitu, dėl ko turbūt net nevertėtų kreiptis į gydytoją. O patys mažiausi, iki dviejų metų amžiaus vaikai, serga specifine mažų vaikų liga – ūminiu bronchiolitu“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, tai visų pirma apsprendžia anatominiai vaikų ypatumai: „Jų bronchiolės yra labai siauros, gleivinei dėl viruso užtenka paburkti labai nedaug, esant žuvusioms epitelio, migruojant uždegiminėms ląstelėms, spindis sukrenta vienu milimetru.
Tada turime tokį užsikimšimą, kai oras negali normaliai praeiti vaikui į alveoles. Todėl reikia atitinkamo gydymo – dažniausiai yra taikomas gydymas deguonimi.“
Suserga net ir penkiais virusais
S. Petraitienės aiškinimu, į ligoninę vaikai guldomi tada, kai reikia ar deguonies dėl kvėpavimo nepakankamumo ar intraveninių skysčių.
„Paskutinėmis dienomis būtent tokie vaikučiai skyriuje yra ir gydomi“, – sakė ji.
Be to, ligos eigą pasunkinti, dėl ko vaikai ir atsiduria ligoninėje, gali susidūrimas su ne vienu virusu.
„Skirtingai negu galbūt daugumoje pirminės grandies įstaigų, turime galimybes molekuliniais metodais nustatyti daugiau virusų. Ir matome, kad pas vieną vaiką randame ir du, tris, net iki penkių virusų.
Šalia RSV būna ir rinovirusas, metapneumovirusas, paragripo virusas, koronavirusas (kiti, ne COVID-19). Tokia virusų gausa apsprendžia ilgesnį karščiavimą, sunkesnę vaiko būklę. Be abejo, kas sukelia labai daug nerimo tėvams, globėjams“, – pabrėžė gydytoja.
Gali skirti specialius vaistus nuo gripo
Tiek RSV, tiek COVID-19 ir gripas gali sukelti panašius požymius – gerklės skausmą, slogą, karščiavimą, tad ir gydymas gali atrodyti panašus, tai yra simptominis. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad kitą kartą verta pasidaryti testą, mat per pirmas ligos dienas galima paskirti specifinį gydymą.
„Pirmiausia turime antivirusinius vaistus gripui gydyti – tokį visiems žinomą oseltamivirą. Jis gali būti skiriamas ir vaikams, ir nėščiosioms, ir suaugusiems žmonėms.
Taip pat turime specifinį gydymą ir COVID-19 infekcijai, tik daugiau jis orientuotas į didžiausios rizikos asmenis. Dėl to kai kuriais atvejais, ypač jeigu tai yra labai mažas vaikas, nėščia moteris, rizikos grupei priklausantis asmuo, vertėtų atlikti kad ir tuos pačius prieinamus greituosius testus.
Arba, jeigu žmogus atvyksta į ligoninės skubios pagalbos skyrių, tai gali būti atlikti greitieji molekuliniai testai, kurie irgi pakankamai greitai duoda atsakymą“, – komentavo Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.
Tačiau jeigu susirgo jaunas žmogus, kuris neturi didesnių rizikų, jam nėra būtina gauti antivirusinius vaistus. „Jis vis tiek paprastai dažniausiai pasveiksta savaime, spontaniškai per trumpesnį ar ilgesnį laiką. Pagrindinė antivirusinio vaisto gripui gydyti „misija“ yra sutrumpinti ligos eigą, sumažinti komplikacijų riziką, šiek tiek palengvinti ligos eigą“, – kalbėjo gydytoja.
Tiesa, jei gripu susirgo jaunas žmogus, kuris, pavyzdžiui, slaugo artimąjį, priklausantį rizikos grupei, jam gali būti skirtos profilaktinės vaisto dozės.
Sergamumas vis dar nemažas
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje vasario 16–22 d. (8-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo ir siekė 739,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš savaitę sergamumas buvo kone perpus didesnis – 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Epideminio lygio, kai peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, sergamumas praėjusią savaitę neregistruota nė vienoje savivaldybėje, nors dar prieš savaitę jų tokių buvo 14.
„Lyginant 8-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad bendras susirgimų skaičius sumažėjo. Pažymėtina, kad sergamumo ŪVKTI sumažėjimas vaikų atostogų metu registruojamas kasmet. Praėjusį sezoną (2025 m. 8-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – rašoma pranešime spaudai.
NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas praėjusią savaitę, kaip ir prieš savaitę, buvo fiksuotas Panevėžio apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Per savaitę – 9 mirtys nuo gripo ir koronaviruso
8-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta mažiau – 144 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 27 žmonės. Dėl šių ligų 12 asmenų buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose.
Taip pat dar 7 asmenys mirė nuo gripo, asmenys priklausė 40–49 m., 60–69 m. (2), 70–79 m. (2), 80–89 m., ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 6 – nepasiskiepiję, 1 – pasiskiepijęs, kito skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso nuo gripo šį sezoną jau mirė 72 asmenys.
2 mirties atvejai fiksuoti ir nuo COVID-19 ligos. Asmenys priklausė 60–69 m. ir 70–79 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 – neskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso nuo COVID-19 šį sezoną mirė 39 žmonės.
NVSC specialistai primena, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
