Įprastai susirgus ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija gydymas tėra simptominis – rekomenduojamas poilsio režimas ir gausus skysčių vartojimas. Išimtis būtų taikoma gripo ir COVID-19 infekcijai – susirgus šiomis ligomis tam tikroms gyventojų grupėms gali būti skiriami specialūs vaistai.
Tačiau gydytojai pastebi, kad tautiečiai vis dar patys mėgsta sau „pasiskirti“ net nebūtinai reikalingų vaistų.
Vienas didžiausių pavojų – atkaklus noras vartoti antibiotikus
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, kaip vieną iš didžiausių pacientų klaidų susirgus galima būtų įvardyti savigydą ir ypač atkaklų noras vartoti antibiotikus.
„Dar yra supratimas, kad antibiotikas gali gelbėti visais atvejais – nuo bet kokio peršalimo, karščiavimo, nežiūrint to, kad tai yra tik virusinė infekcija ir antibiotikas jokio poveikio toje situacijoje nedaro.
Kalbant apie neracionalų antibiotikų vartojimą, kartais pasitaiko atvejų, kai žmogus namuose neturi antibiotikų, nes tai yra receptiniai vaistai, bet šeimos gydytojai patiria didelį spaudimą, kad antibiotikai būtų paskirti, galbūt išrašyti „į priekį“ tam atvejui, jeigu pasidarytų blogiau“, – pastebėjo ji.
Vis dėl to kitą kartą žmogus nesulaukia, kad ligos eiga išties pablogėtų, o skuba gerti antibiotikus „dėl visa ko“.
„Dar yra supratimas, kad antibiotikas gali gelbėti visais atvejais – nuo bet kokio peršalimo, karščiavimo.“
Gydytoja sutiko, kad išties būna situacijų, kai virusinė infekcija komplikuojasi antrine bakterine infekcija, kas yra dažna ir būdinga gripui. kada antibiotikai išties reikalingi. „Bet yra labai aiškūs kriterijai, kada reikia antibakterinio gydymo“, – pabrėžė infektologė.
Šie vaistai nuo karščiavimo – ne saldainiai
Taip pat ji įspėjo ir dėl perteklinio vaistų nuo karščiavimo vartojimo.
„Žinome, kad paracetamolis yra vienas iš saugiausių vaistų kepenims, tačiau jeigu jis vartojamas tinkamomis dozėmis. Jeigu paracetamolio perdozuojama, gali būti labai liūdnų pasekmių.
Nesteroidiniai vaistai tikrai gali būti naudojami esant kvėpavimo takų infekcijoms karščiuojančiam asmeniui, tačiau jie turi būti vartojami pagal nurodytas terapines dozes.
Nes kai žmogus karščiuoja, jam skauda galvą, raumenis, jis nori kuo greičiau sumažinti simptomus ir kartais nepakančiai ima vis naują vaistą, naują įpakavimą. O vaisto formų būna skirtingų – milteliai, tabletės ir kt. – ir atrodo, kad dozė „nesikaupia“, bet ji gali susikaupti ir žmogus tiesiog perdozuoti“, – įspėjo L. Jančorienė.
Didelis pavojus kepenims
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra sakiusi Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, vartojant paracetamolio turinčius vaistinius preparatus būtina stebėti bendrą jo suvartojamą dozę.
„Nereikėtų viršyti 3 gramų parai 60 ir daugiau kilogramų sveriančiam žmogui. Visada reikėtų atidžiai skaičiuoti, būtinai atkreipti dėmesį, jei paracetamolis dar kartu vartojamas ir tabletėmis.
Reiktų pasirinkti kažkokį vieną preparatą, susiskaičiuoti, kiek maksimaliai galima jo išgerti, paskaityti ant pakuotės lapelio, kaip galima jį vartoti. Duodant jo vaikams taip pat labai svarbu atitinkamai pasiskaičiuoti vaisto dozę“, – yra įspėjusi gydytoja.
Didžiausias pavojus, kad per didelė paracetamolio dozė gali stipriai pažeisti kepenis ir net baigtis mirtimi: „Kiekvienais metais būna netyčinių apsinuodijimų paracetamoliu, kai per didelis jo kiekis suvartojamas skirtingomis formomis – tabletėmis, milteliais.
Gali būti, kad žmogus kažkokį vaistą vartoja šalia ir įvyksta tam tikra sąveikia. Kita vertus, paracetamolis šiaip yra saugus vaistas ir jo net iš tos baimės suvartojama per mažai.“
Kada neskubėti mažinti temperatūros?
Paklausta, ar rekomenduojama gydantis maišyti skirtingos veikliosios medžiagos vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ir ibuprofeną, jei kažkuris neduoda norimo efekto, gydytoja patikino, kad taip galima – tik svarbu, kad nuo vieno vaisto suvartojimo būtų praėję kiek laiko.
„Jei tų 3 paracetamolio gramų neužtenka, temperatūra labai aukšta ir kyla toliau, galima išgerti ir ibuprofeno tabletę. Bet jei užsiimant savigyda būklė negerėja tris paras ir daugiau, tada jau vertėtų susisiekti su gydytoju ir pasitarti, gal reikia atlikti tyrimus, padaryti plaučių nuotrauką ir pan.“ – patarė S. Stankevičiūtė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad apskritai dar nereikia skubėti „mušti“ temperatūros, jei ji yra mažesnė nei 38 laipsniai: „Reikia organizmui duoti pačiam sveikti. Esant tam tikrai temperatūrai kaip tik pasigamina tam tikros medžiagos, kurios natūraliai padeda sveikti.“
Pasak pašnekovės, susirgus respiracine kvėpavimo takų infekcija svarbiausia vartoti daug šiltų skysčių, natūralų vištienos sultinį.
„Jis ne veltui taip akcentuojamas, nes yra įrodyta, kad padeda malšinti simptomus. Aviečių, liepžiedžių ir kitos arbatos – jos naudotos per amžius amžinuosius ir matoma, kad veikia. Tai kodėl tuo nesinaudoti. Svarbiausi yra ilsėtis, gulėti lovoje, padėti savo organizmui sveikti“, – patarė S. Stankevičiūtė.
Sergamumas vis dar nemažas
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 16–22 d. (8-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo ir siekė 739,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš savaitę sergamumas buvo kone perpus didesnis – 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Epideminio lygio, kai peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, sergamumas praėjusią savaitę neregistruota nė vienoje savivaldybėje, nors dar prieš savaitę jų tokių buvo 14.
„Lyginant 8-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad bendras susirgimų skaičius sumažėjo. Pažymėtina, kad sergamumo ŪVKTI sumažėjimas vaikų atostogų metu registruojamas kasmet. Praėjusį sezoną (2025 m. 8-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – rašoma pranešime spaudai.
NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas praėjusią savaitę, kaip ir prieš savaitę, buvo fiksuotas Panevėžio apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Per savaitę – 9 mirtys nuo gripo ir koronaviruso
8-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta mažiau – 144 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 27 žmonės. Dėl šių ligų 12 asmenų buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose.
Taip pat dar 7 asmenys mirė nuo gripo, asmenys priklausė 40–49 m., 60–69 m. (2), 70–79 m. (2), 80–89 m., ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 6 – nepasiskiepiję, 1 – pasiskiepijęs, kito skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso nuo gripo šį sezoną jau mirė 72 asmenys.
2 mirties atvejai fiksuoti ir nuo COVID-19 ligos. Asmenys priklausė 60–69 m. ir 70–79 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 – neskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso nuo COVID-19 šį sezoną mirė 39 žmonės.
NVSC specialistai primena, kad didžiausia gripo ir COVID-19 ligos komplikacijų ir mirties rizika kyla rizikos grupių asmenims, ypač vyresniems nei 65 m. ir sergantiems gretutinėmis ligomis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
