Nors stebimas didėjantis bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19, sveikatos specialistai ramina, kad tai neturėtų stebinti – vasario mėnesį šios ligos pasiekia savo piką.
„Gripas nebeatrodo toks juokingas ir nerimtas“
Kaip naujienų portalui tv3.lt jau yra sakiusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, mirčių nuo gripo skaičius nėra išskirtinis, mat kuo daugiau žmonių suserga, tuo didesnė komplikacijų ir mirčių tikimybė.
Vis tik tikslesnė diagnostika jau antri metai iš eilės stipriai išaugino statistikoje regimą mirčių skaičių. Pernai per visą sezoną registruotos 75 mirtys nuo gripo, šį rudenį–žiemą – jau 65 viruso aukos. Palyginimui, 2023–2024 m. sezono metu nuo gripo mirė 27, dar anksčiau – 21 žmogus.
„Atsirado labai paprastų būdų gripui diagnozuoti ir dabar mes žinome, kad koks nors plaučių uždegimas, kurį gydome, yra sukeltas gripo. O anksčiau jis tiesiog buvo traktuojamas kaip neaiškios kilmės arba virusinės infekcijos plaučių uždegimas“, – pastebėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak V. Morozovo, tikslesnė diagnostika geriau atveria akis ir visuomenei: „Dabar iš statistikos matome realesnę situaciją ir tas gripas nebeatrodo toks juokingas ir nerimtas žmonių akyse, kaip dažnai atrodo.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gripo virusas šiemet kiek netikėtai mutavo ir nuo pradžių lydėjo įspėjimai, kad gali būti „piktesnis“ dėl naujos gripo A(H3N2) štamo versijos. Pasak G. Gargasienės, nors tai galėjo lemti ankstesnį sergamumo gripu pakilimą, lengvesnį užkrečiamumą, bet to sieti su didesniu mirtingumu ar komplikacijomis neišeitų.
Įspėjo dėl antros gripo bangos
Paantrinęs specialistei dėl dabartinio sergamumo gripo situacijos, šeimos gydytojas kartu priminė, kad dar galima sulaukti antros gripo bangos.
„Yra įprastinis sausis–vasaris. Visą laiką vasarį buvo didžiausias pikas, tuoj dar ateis ir B tipo gripas, bus šiek tiek antra banga. Tai žmonės, kurie sugeba prisiminti, kad ateina toks gripas, sugeba laiku pasiskiepyti.
Tai jeigu nesumažina šansų susirgti, tai bent jau ženkliai sumažina sunkesnio sirgimo, palengvina savo situaciją visoje šeimoje. Gripas, sakyčiau, tikrai yra „landesnis“ negu įprastai, greitas užsikrėtimas, bet ką matome poliklinikoje, sakyčiau, galbūt yra šiek tiek lengvesnė gripo forma, negu buvo pernai ar užpernai“, – pastebėjo jis.
„Sezono metu nuo rugsėjo iki pavasario galima persirgti kokiomis 4–5 ligomis. Tai yra ne mitas, neišsigalvojimas, taip tiesiog yra.“
G. Gargasienė savo ruožtu priminė, kad labai klaidinga manyti, jog kartą per sezoną susirgus gripu, daugiau juo žmogus nesirgs.
„Aplinkoje ir iš gydytojų teko girdėti, kad yra žmonės, kurie nesisaugo arba ir saugosi, bet serga tą patį sezoną du kartus: vieną kartą gripu A, antrą kartą – gripu B, dar kokį COVID-19 pasigauna ir respiracinį sincitinį virusą. Taip jie sezono metu nuo rugsėjo iki pavasario perserga kokiomis 4–5 ligomis. Tai yra ne mitas, neišsigalvojimas, taip tiesiog yra“, – atkreipė dėmesį ji.
Peršalimas ar gripas – kaip atskirti, kuo susirgau?
Paklaustas, kas geriausiai padėtų atskirti gripą nuo kitų peršalimo virusų, gydytojas turėjo paprastą patarimą. „Kalbant apie peršalimą, viskas visur varva, yra nedidelė temperatūra ir palengva blogėjanti būklė. Su gripu dažniausiai viskas iš karto yra blogai ir niekas nevarva – neturime slogos, kažkokio kosčiojimo, gerklės perštėjimo, iš karto atsiranda didelis šaltkrėtis, aukšta temperatūra.
Šiemet yra vienos dienos toks prodromas, įžanga, kai labai dažnai, ypač tarp vaikų, yra ir šiek tiek skrandžio žarnyno simptomų – gali būti vėmimas, viduriavimas, bet temperatūra nėra didelė ir jau antrą dieną pradeda ryškėti simptomai. Tai ta mutacija, apie kurią kalbėjome, šiais metais, panašu, duoda šiokią tokią įžangą“, – pastebėjo gydytojas.
Vis tik jis patarė, kad geriausias būdas atskirti peršalimą nuo gripo yra pasidaryti greitąjį testą. Jį galima pasidaryti tiesiog namuose. Tai svarbu dėl galimybės gydytojui per 3 pirmas ligos dienas paskirti vaistus.
„Jeigu yra aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, viską skauda, akys bijo žiūrėti į šviesą, suka raumenis, sąnarius, temperatūrą virš 38 laipsnių, tai padaryti gripo testą yra žymiai paprasčiau, negu kad tiesiog laukti vizito pas gydytoją ir patekti pas jį po poros dienų, kai bus jau vėl skirti vaistus“, – kalbėjo V. Morozovas.
Kam gripas pavojingesnis?
V. Morozovas priminė, kad visi gripo tipai didesnę riziką kelia toms pačioms žmonių grupėms.
„Dažniausiai serga turintys lėtinių ligų, vyresnio amžiaus žmonės, yra išskiriamos nėščiosios ir visiškai maži vaikai. Šiems žmonėms kiekvienais metais galima nemokamai pasiskiepyti pas savo šeimos gydytoją.
Deja, besiskiepijančių dar yra per mažai, tada nereikia tikėtis, kad mus čia kažkas užpuolė netikėtai, nes tam tiesiog nesiruošiame. O tikėtis, kad koks nors vitaminas arba, nežinau, eketė ar citrina išgelbės, tai nuo peršalimo išgelbės, nuo gripo, deja, ne“, – konstatavo šeimos gydytojas.
Jis priminė, kad imunitetas neabejotinai susidaro iš dviejų pagrindinių dalių – bendrojo ir specifinio imuniteto: „Tačiau virusai, sukeliantys tokias ligas kaip gripas, COVID-19, vėjaraupiai yra labai agresyvūs, turi labai stiprias invazyvines galimybes. Ir labai dažnai to bendro imuniteto apsisaugoti yra labai mažai.
(...) Bendrasis imunitetas ir kovoja su virusu bendra aukšta temperatūra, kaulų laužymas, šaltkrėčiu, bet taškinis viruso žudymas – čia jau yra specifinis imunitetas. Tai reiškia, kad vieną kartą persirgus antrą sykį sirgsime lengviau. Tai abu jie yra svarbūs“.
Skiepas savaime dar nieko negarantuoja
Kaip patikslino D. Gargasienė, nemokama vakcina nuo gripo yra pasiskiepiję tik 2 proc. vaikų: „Kalbant apie nemokamus skiepus, kas priklauso rizikos grupėms, ir tie, kurie skiepijasi mokama vakcina, tai sudaro apie 10 proc. Lietuvos žmonių kiekvienais metais, kiekvieną sezoną. Iš rizikos grupių aktyviausi yra asmenys, vyresni nei 65 metų.“
Pasak NVSC specialistės, praktiškai visi mirusieji nuo gripo buvo sergantys lėtinėmis ligomis. Tiesa, dalis jų buvo pasiskiepiję, tačiau, G. Gargasienės aiškinimu, nuo skiepo pradžios jau buvo „išbarstę“ apsaugą.
„Vakcina gali sumažinti komplikacijų ir mirties riziką. Bet vėlgi įvertinant konkrečius atvejus, kurie buvo pasiskiepiję, yra labai daug niuansų. Žmonės yra vyresnio amžiaus, turi lėtinių ligų, pasiskiepiję sezono pradžioje. Turbūt ir gydytojas paantrins, kad imunitetas po skiepo neišlieka metus. Imunitetas po skiepo vyresniam žmogui susiformuoja maždaug tarp dviejų savaičių ir mėnesio. (...)
Koks jis susiformavo? Tai vėlgi kiekvienam žmogui individualus dalykas, bet tai panašiai trunka apie keturis–šešis mėnesius. Tai, paskaičiuokime, jeigu žmogus skiepijosi rugsėjį, o susirgęs numirė vasarį, tai jau praktiškai tas aktyvaus imuniteto arba aktyvaus aktyvios apsaugos periodas jau yra kaip ir pasibaigęs. Tai turbūt vakcina irgi stebuklų nedaro ir tos šimtaprocentinės apsaugos nesuteikia“, – dėstė ji.
Pasak pašnekovės, dėl to ir pabrėžiama, kad vakcina nėra panacėja ir pasiskiepijęs žmogus turi toliau laikytis prevencijos priemonių. „Nėra taip, kad pasiskiepijau ir man nebereikia rankų plauti, saugotis pajutus simptomus arba saugoti kitus artimuosius. (...)
Prieš lankant vyresnį nei 65 metų artimąjį, sergantį lėtinėmis ligomis, jei įtariu, kad turiu kažkokių simptomų, gal užsidėti kaukę ir respiratorių stengiantis apsaugoti savo aplinką. Nes jaunam žmogui liga gali vienaip praeiti, o vyresniame amžiuje gali baigtis liūdnai“, – pastebėjo G. Gargasienė, paraginusi kaukę jaučiant simptomus dėvėti ir viešose vietose – gydymo įstaigose, viešajame transporte.
V. Morozovas pabrėžė, kad skiepas nepadės, jei žmogus elgsis neatsakingai, nesilaikys sveikos gyvensenos principų: „Kaip skiepas neatleidžia tavęs nuo būtinybės sveikai gyventi, taip ir šokinėjimas į eketę tavęs visiškai neatleidžia nuo būtinybės skiepytis.
Jeigu nenori skiepytis dėl savęs, tai skiepykis dėl artimųjų. Nes tie patys 2–7 metų vaikai retai kada sunkiai serga patys, bet jie yra vienas pagrindinių užkrato šaltinių, atneša jį į namus ir susargdina savo senelius, kurie galbūt saugojasi ir kažkur nesilanko.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Keisčiausia kad žmonės vis dar tiki tokiom sarlatanu pasakom.
