Paskutiniais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šeštąją šių metų savaitę nuo gripo mirė dar 13 asmenų, vienas iš jų buvo paauglys. Iš viso šį sezoną šis virusas jau pareikalavo 55 asmenų gyvybių.
Dar 37 asmenys mirė nuo COVID-19. Tad nors šis virusas pastaraisiais metais kėlė daugiau nerimo nei gripas, vis tik būtent ši liga šią žiemą pražudė daugiau žmonių.
Prasidėjęs anksčiau gripas nebenustebino
Nors jau kurį laiką kone kas savaitę nuo gripo Lietuvoje miršta apie 10 ar net daugiau žmonių, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė tvirtino, kad situacija nėra neįprasta.
Pasak jos, nepaisant to, kad sergamumas gripu rudenį prasidėjo anksčiau, šiuo metu stebimos labai panašios į praėjusių sezonų sergamumo gripu ir kitais virusais tendencijos.
„Yra labai panaši situacija kaip ir praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu, kažkokio didesnio augimo ar kritimo nematome. Tiesiog stebimos panašios tendencijos, kai vasario mėnesį registruojami didžiausi sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičiai“, – komentavo ji.
Nors dar prieš prasidedant gripo sezonui specialistai įspėjo dėl galimo didesnio jo „piktumo“ – pagrindo tam teigti davė vasarą netikėtai užfiksuota viruso mutacija, – specialistė tikino, kad to sieti su didesniu komplikacijų ar mirčių skaičiumi nereikėtų.
„Nėra fiksuojami sunkesni atvejai ar daugiau mirčių, siejamų būtent su šia nauja mutacija. Tačiau apskritai kuo daugiau sergančiųjų, nenuostabu, tuo daugiau patenka ir į ligonines bei registruojama mirties atvejų. Tokia tendencija matoma visoje Europoje. Didžiausia komplikacijų ir mirties rizika yra rizikos grupių asmenims.
Lyginant su praėjusiais sezonais, kol kas negalime įvardinti, kad šitas sezonas kažkuo išsiskiria mirčių skaičiumi, nes praeitą sezoną visu laikotarpiu buvo registruotos 75 mirtys nuo gripo. Bet nėra taip, kad galėtume teigti, jog jų mažai“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Anksčiau dalis mirčių nuo gripo „pasislėpdavo“
Tiesa, nuo praėjusių metų daugiau mirčių nuo gripo fiksuojama dėl tikslesnės diagnostikos ir mirties priežasties nustatymo.
„Džiugu, kad diagnostika tikrai pagerėjo – kaip to rezultatą matome ir didesnį registruojamą mirčių skaičių. Reikia neužmiršti, kad atsirado lengvesnis ir greitesnis būdas patvirtinti gripo infekciją – antigeno testai. Nepatvirtinti gripo ar COVID-19 atvejai „keliauja“ į kitų kvėpavimo takų infekcijų grupę.
„Kai tokia statistika, tuomet žmonėms aiškiau, kad gripas nėra vien eilinis peršalimas ir tikrai gali sukelti komplikacijas, mirtis.“
Ir kai mes turime pakankamai didelį kiekį ūminių kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų slepiasi ir nepatvirtintas gripas, ir COVID-19 liga, ir respiracinis sincitinis bei visi kiti virusai, kurie dažnu atveju laboratoriškai būna nepatvirtinti. Tai kuo daugiau turime galimybių laboratoriškai patvirtinti ligos atvejus, matome tikslesnę statistiką.
Taigi ir žiūrint į ankstesnius sezonus atrodo, kad mirties atvejų nuo gripo padaugėjo, bet realiai turbūt jų nepadaugėjo, o tik diagnostika tapo tikslesnė. Kita vertus, kai tokia statistika, tuomet žmonėms aiškiau, kad gripas nėra vien eilinis peršalimas ir tikrai gali sukelti komplikacijas, mirtis“, – aiškino NVSC specialistė.
Nuo gripo miršta ir visiškai sveiki, jauni
Kaip naujienų portalą tv3.lt patikino Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Gediminas Urbonas, išties greitiesiems antigeno gripo ir COVID-19 testams tapus skatinamąja paslauga, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose jie atliekami gana plačiai.
Kita vertus, jis priminė, kad bet kuriuo atveju gripą laikyti įprastu peršalimo virusu yra klaidinga ir net pavojinga.
„Negalima sakyti, kad tai yra „tik“ gripas, nes tai yra tikrai pakankamai sunkus susirgimas ir jo sunkumo, net šalia turint COVID-19 ligą, „nurašyti“ negalime. Gripas tuo ir skiriasi nuo kitų peršalimo virusų sukeliamų susirgimų, kad yra pakankamai sunki liga“, – pabrėžė gydytojas.
Nors visuomenę sukrečia naujienos apie tai, kad gripas pasiglemžė jauno žmogaus ar net vaiko gyvybę, pašnekovas konstatavo, kad šis sezonas nėra kažkuo išskirtinis ir tik patvirtina tai, kas yra žinoma apie gripą.
„Kiekvieno gripo sezono metu gripas nusineša tam tikrą skaičių jaunų žmonių gyvybių. Daug jaunų žmonių serga sunkiai, dalis, deja, ir miršta. Ir tai gali būti iki tol visiškai sveiki, nebūtinai lėtinių ligų turintys žmonės. Taigi nėra taip, kad gripas būtų vien tik rizikos grupių susirgimas ir pavojingas vien tik jiems.
Pacientai sirgo ir serga pakankamai sunkiai. Gripas sąlygoja daug vadinamųjų bendrų simptomų, tai yra raumenų, galvos skausmus, bendrą didelį nuovargį, silpnumą, aukštą kūno temperatūrą.
Tai vidutiniškai trunka apie penkias paras ir yra pakankamai sunku. Gripas, kaip ir COVID-19 sukeliantis virusas, gali tiesiogiai pažeisti tiek širdį, tiek kitus organus. Gripas neretai sąlygoja ir bakterines komplikacijas“, – kalbėjo G. Urbonas.
Šaltis pristabdė virusų plitimą
Jis pasakojo, kad šiuo metu gripu sergančių pacientų vis dar yra, tačiau jų srautas nėra nepakeliamas.
„Pacientų yra, bet tikrai ne tiek, kad sukeltų labai didelių problemų kasdieniniame gydytojo darbe. Ką matau iš savo pacientų, nepasakyčiau, kad gripas buvo išskirtinai kitoks šiais metais“, – pasakojo G. Urbonas.
Pasak gydytojo, kuriam laikui įsitvirtinę šalti orai neabejotinai pristabdė viruso plitimą. „Vienas dalykas yra tai, kad virusas žemoje temperatūroje žūsta. Kitas dalykas – žmonės daugiau lieka namuose, mažiau būna masinio susibūrimo vietose, todėl neplatina viruso. Tai pristabdė gripo epidemiją, todėl dabar ne tiek daug žmonių serga vienu metu.“
„Daug jaunų žmonių serga sunkiai, dalis, deja, ir miršta. Ir tai gali būti iki tol visiškai sveiki, nebūtinai lėtinių ligų turintys žmonės.“
Vis dėlto viskas gali pasikeiti prasidėjus atodrėkiui, kas daug palankiau virusams plisti.
„Jei vėl bus apie nulį laipsnių, yra labai palanku visiems virusams, taip pat – ir gripui plisti. Lietuvoje gripo sezonas prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi iki kovo. Taigi keletą savaičių tikrai dar matysime sergamumą gripu. Todėl ypač sunkiau sergant, jaučiant ligos simptomus labai svarbu kreiptis į gydytojus, neuždelsti“, – sakė G. Urbonas.
Dominuoja A tipo gripas
Pasak G. Gargasienės, gripo ir kitų virusų plitimui įtakos turi ne tiek oras, kiek žmonių elgsena.
„Kuo šalčiau, tuo mažiau vėdiname patalpas, daugiau būnam susibūrimo erdvėse, mažiau gal valome, tad viskas susiję su mūsų sąmoningumu ir prevencijos taikymu.
Bendra tendencija tokia, kad sergamumo pakilimus ir kritimus įprastai galima sieti su šventiniais laikotarpiais arba mokinių atostogomis.
Įprastai tada sergamumas nukrenta, nes mažiau žmonių kreipiasi į gydymo įstaigas dėl arba nedarbo dienų, šventinio laikotarpio, arba tiesiog jeigu pajunta lengvus simptomus ir nesikreipia gydytoją. Tada mes nefiksuojame atvejų, tačiau padidėjimas tuomet dažnai matomas jau šventiniam laikotarpiui arba atostogoms pasibaigus“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Pasak jos, sunku prognozuoti, ar dar galėtų stipriai išaugti sergamumas gripu. Kaip žinia, gripo pakilimus gali sukelti tiek A, tiek B tipo virusas – būtent šiuo metu aktyviai plinta A tipo gripas.
„Išties vienu metu cirkuliuoja ne vieno tipo gripo virusas, kurie gali sukelti skirtingas sergamumo bangas arba vienu metu bendrą didesnį sergamumą. Tačiau žiūrint į tas daugiametę dinamiką, turbūt tokio ryškaus sergamumo išskiriant gripo tipus šiuo metu nematome.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, cirkuliuoja ir pakitęs A tipo viruso tipas. Remiantis tarptautinių organizacijų įžvalgomis, didesnis bendras užkrečiamas, sergamumas tarp vaikų ir gali būti būtent siejamas su šitos mutavusios atmainos cirkuliacija“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Tačiau, jos teigimu, didesnis sergamumas tarp vaikų stebinti neturėtų, mat jų socialiniai kontaktai glaudesni, skiepijimo procentas nuo sezoninio gripo dažnai nėra aukštas.
„Yra ir daug kitų dalykų, pavyzdžiui, jų imuniteto būklė, kai kurie vaikai galbūt niekada nebuvo susidūrę su gripo virusu, juo labiau kad gripo virusas šiek tiek mutavo, tai automatiškai asmenys neturėjo imuniteto“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Didžiausias sergamumas gripu ir kitais virusais – Vilniaus apskrityje
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje vasario 2–8 d. (6-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis kiek nukrito ir siekė 1280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš savaitę sergamumas buvo didesnis – 1409 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Epideminį lygį, kai peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, sergamumas praėjusią savaitę fiksuotas 11-oje savivaldybių: Pagėgių, Visagino, Jonavos, Kėdainių, Neringos, Plungės, Mažeikių, Molėtų rajonuose, Šiaulių miesto bei Vilniaus mieste ir rajone.
„Sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, ŪVKTI ir COVID-19 liga išliko panašus. Pernai tuo pačiu metu (2025 m. 6-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – rašoma NVSC pranešime spaudai.
Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę, kaip ir prieš savaitę, buvo fiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
6-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldytas 301 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 37 žmonės. Dėl šių ligų 21 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Į ligonines paguldytos ir 3 gripu sergančios nėščios moterys.
Taip pat dar 13 asmenų mirė nuo gripo, 12 jų buvo vyresni nei 65 m. amžiaus – asmenys priklausė 60–69 m., 70–79 m. (3), 80–89 m. (5) ir vyresnių nei 90 m. (3) amžiaus grupėms. Vienas mirusysis priklausė 2–17 amžiaus grupei. Kaip jau skelbė naujienų portalas tv3.lt, mirusysis nuo gripo buvo paauglys.
Kaip skelbia NVSC, visi mirusieji turėjo lėtinių ligų, 10 nepasiskiepijusių, 2 pasiskiepiję, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso nuo gripo šį sezoną jau mirė 55 asmenys.
Fiksuoti ir 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai, asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 nepasiskiepijęs, 1 skiepijimo būklė nežinoma. Iš viso nuo COVID-19 šį sezoną mirė 37 žmonės.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
