Politikas pabrėžė iš esmės neprieštaraujantis deficitiniam biudžetui, tačiau, jo vertinimu, Vyriausybė privalo pateikti daugiau argumentų, kodėl siūlo viršyti Mastrichto kriterijų.
„Didesnį valstybės biudžeto deficitą galima pateisinti. Tačiau vien pasakyti, kad pinigų reikia įsipareigojimams, nepakanka“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Sinkevičius.
Pasak jo, nors valstybė susiduria su būtinybe didinti gynybos finansavimą, stiprinti energetinį saugumą ir užtikrinti viešąsias paslaugas, sprendimas viršyti fiskalinės drausmės taisyklėse nustatytą 3 proc. deficito ribą turi būti išsamiai argumentuotas.
„Nemanau, kad valstybės biudžetą turime vertinti tik pagal vieną skaičių. Gyvename sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, turime stiprinti gynybą, energetinį saugumą, užtikrinti svarbiausias viešąsias paslaugas ir spręsti demografinius iššūkius“, – teigė politikas.
Demokratų lyderio teigimu, Vyriausybė turėjo pateikti ne vieną biudžeto projektą, o kelis galimus scenarijus, leidžiančius įvertinti didesnio skolinimosi būtinybę.
„Turėjome matyti ne vieną biudžeto variantą, o aiškų palyginimą: kaip atrodytų biudžetas su 3 proc. deficitu, ko tam reikėtų ir kodėl Vyriausybė siūlo būtent 3,8 proc.“ – pabrėžė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, prieš priimant sprendimą dėl didesnio deficito būtina įvertinti galimybes surinkti papildomų pajamų, efektyviau panaudoti turimas lėšas ar atsisakyti dalies išlaidų nepažeidžiant svarbiausių valstybės įsipareigojimų.
V. Sinkevičiaus teigimu, didesnis valstybės skolinimasis turėtų būti siejamas su aiškiai įvardyta nauda ir planu, kaip ateityje mažinti biudžeto deficitą.
„Jeigu skolinamės papildomai, turi būti aišku, kokią naudą tai sukurs, kaip bus vertinami rezultatai ir kaip ateityje mažinsime deficitą“, – akcentavo jis.
„Nes kiekvienas papildomai pasiskolintas euras turi savo kainą. O už šiandien priimtus sprendimus mokėsime ne tik mes, bet ir ateities kartos“, – tęsė demokratas.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
