Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 įvairaus dydžio kailių fermų. Jų atstovai taip pat atvyko į eitynes pasisakyti, kad kailiniai žvėreliai, toli gražu ne ta problema, kurią dabar reikia spręsti Lietuvoje. Plakatais nešina kone tūkstančio aktyvistų minia šiandien žygiavo Vilniaus centre. Eitynių dalyviai – įvairūs, vieni pasipiktinę tik kailių fermomis, tačiau, pavyzdžiui, mėsą valgo, kiti pasisako prieš visokias gyvūnų išnaudojimo formas. Aktyvistai nepritaria drabužių gamybai iš gyvūnų kailių ir kovoja su kailių fermomis susijusiomis problemomis.
Gabrielė Enciūtė, organizacijos ,,Tušti narvai" įkūrėja, sako, kad tai yra gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir, tiesą sakant, netgi žmogaus teisių problemas. Tai yra, vietiniai gyventojai šalia fermų labai nepatenkinti. Antras labai didelis tikslas yra išreikšti paramą seimo nariui Linui Balsiui, kuris pasiūlė pataisą gyvūnų gerovės įstatymui ir jeigu ta pataisa įsigaliotų, tai greičiausiai verslas, kuriame žudome dėl kailio, Lietuvoje būtų uždraustas.
Garsios šalies politikės, pasidabinę kailiniais, dėl žvėrelių, bent jau kol kas, galvos nesuka. Tuo tarpu kailių fermeriai sako, jog jie taip pat prieš gyvūnų kankinimą. Anot jų, kailinių gamyba – verslas, ne kančia gyvūnams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, registruojamos 156 kailinių žvėrelių fermos. Fermerių teigimu, šio verslo dėka įdarbinami 4000 lietuvių. Kovotojai už gyvūnų teises nesutinka, jog kailių fermos pasiūlo tiek darbo vietų, pavyzdžiui, siuvėjams, dizaineriams, pardavėjams. Anot jų, kailių gamybos verslas nebūtinai susijęs su kailinių siuvimu. Visi kailiukai vežami į centralizuotus aukcionus parduoti. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė spaudai Austė Korbutė sako, jog gerbia kovotojus už gyvūnų teises, veganus ir yra už nuomonės laisvę. Tad mano, kovoti nereikia, kiekvienas žmogus gali pasirinkti, ką valgys ar dėvės. Tuo tarpu aktyvistai už gyvūnų teises skatina visus nestokoti atjautos ir rūpintis gyvūnais.
Plačiau žiūrėkite TV3 reportaže:
