Tai, jog pastaruoju metu yra tekę pastebėti smurto atvejų, nurodė 43 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus gyventojų. Daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) teigė smurto atvejų matę gatvėje, taip pat nemaža dalis – kaimynystėje (28,4 proc.) ar draugų aplinkoje (16,4 proc.). Apie smurto apraiškas šeimos aplinkoje užsiminė 17,9 proc. apklaustųjų, tai dažniau darė moterys nei vyrai.
Apklausos metu respondentų prašyta įvardinti, kokios rūšies smurto atvejus jiems yra tekę pastebėti. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (66,4%) teigė matę fizinio, daugiau nei pusė (57,5%) – psichologinio smurto atvejų, 13,4 proc. apklausos dalyvių rinkosi abu šiuos variantus. Rečiausiai identifikuotas emocinis smurtas – jį atpažino 31,3 proc. respondentų.
„Remiantis apklauos duomenimis, didžioji dalis (79,5%) vilniečių įsitikinę, kad apie smurto apraiškas būtina informuoti atsakingas tarnybas bei institucijas. Taigi, ši apklausa rodo, kad žmonės nebelinkę ignoruoti ir slėpti smurto egzistavimo fakto, o pastebėję smurto atvejų nori padėti jas patiriantiems asmenims, apie tai informuoti atsakingas tarnybas ar institucijas”, - pasakoja VšĮ „Socialinės gerovės projekcijos”, inicijavusios vilniečių nuomonės tyrimą, direktorė Arūnė Aniulytė ir atkreipia dėmesį į tai, kad žmonių iniciatyvumą stabdyti smurtą gerokai riboja informacijos, kaip elgtis konkrečiose situacijose, stygius.
Anot A.Aniulytės, atliekant apklausą paaiškėjo, kad net ir tais atvejais, kai žmonės nori padėti, juos stabdo paprastas nežinojimas, kaip elgtis, kad savo veiksmais situacijos nepablogintų. Taigi žmonėms trūksta informacijos, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis pastebėjus smurtą gatvėje, darbe, kaimynystėje ar draugų aplinkoje.
Apklausos metu respondentų teirautasi, kaip pastebėję smurto apraiškas elgiasi jie patys. 58,2 proc. apklaustųjų, atsakydami į klausimą, ar matant smurtą jiems kyla noras kaip nors padėti, atsakė teigiamai, tačiau užsiminė, jog tokiais atvejais nežino, ko imtis. Dar 31,3 proc. vilniečių teigė, jog ne kartą tokioje situacijoje yra bandę padėti. Aštuoni procentai respondentų į šį klausimą atsakė neigiamai, nes nežino, kokių priemonių galėtų imtis. Likusieji 2,2 procento apklaustųjų taip pat rinkosi neigiamą atsakymą, patikslindami, jog tai žmonių, patekusių į smurtinę situaciją, reikalas.
Projekto metu Vilniaus gatvėse taip pat buvo dalijamos skrajutės, informuojančios apie profesionalią pagalbą patyrusiems smurtą asmenims teikiančias įstaigas. „Netylėk, nes laukimas nepadės – tai pagrindinė žinutė, kurią norėjome perduoti. Susidūrus su smurto apraiškomis artimoje aplinkoje neturi kilti klausimas, ką daryti – būtina kreiptis profesionalios pagalbos“, - sako A. Aniulytė.
Pilotinė vilniečių apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje vyko 2015 m. lapkričio 30 – gruodžio 2 dienomis skirtingose Vilniaus miesto vietose. Apklausoje dalyvavo 307 respondentai iš įvairių miesto seniūnijų. Ši apklausa vyko projekto „Informacinė kampanija DĖMESIO: atpažink smurto apraiškas artimoje aplinkoje“ metu, kuris buvo viena iš pasaulinės akcijos „16 aktyvių dienų prieš smurtą“ veiklų. Projektas finansuotas Valstybės biudžeto lėšomis.
