• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universitetas ir šeši vienuoliai susirėmė dėl pastato Vilniaus senamiestyje. Dėl to, kam atiteks senieji Pranciškonų rūmai - seniausiam šalies universitetui ar šešiems Vilniaus apylinkėse veikiantiems vienuoliams iš Lenkijos turi nutarti Vyriausybė.

Vilniaus universitetas ir šeši vienuoliai susirėmė dėl pastato Vilniaus senamiestyje. Dėl to, kam atiteks senieji Pranciškonų rūmai - seniausiam šalies universitetui ar šešiems Vilniaus apylinkėse veikiantiems vienuoliams iš Lenkijos turi nutarti Vyriausybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip pranešė LNK žinios, po ilgo teismų maratono, Valstybė savo žinion susigrąžino vadinamuosius Pranciškonų rūmus. Į didžiulį senamiestyje esantį pastatą pretenduoja Vilniaus universitetas ir Pranciškonų eventualų ordinas.

REKLAMA

"Tai yra 6 Lenkijos piliečiai, vienuoliai kuriems grąžinta Pranciškonų bažnyčia ir kurie pretenduoja į visus tuos 6000 kvadratinių metrų. Tas pretendavimo pamatas yra, mano supratimu, abejotinas, nes jie remiasi, kad 1938 metais okupacinė Vilniaus valdžia perdavė jiems tuos statinius", - teigė Vilniaus universiteto projektų vadovas Audrius Valotka.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus universitetas rūmuose norėtų įkurdinti filologus, mat senuosiuose universiteto rūmuos jie netelpa - pavyzdžiui, aštuoniolikai Lietuvių katedros darbuotojų yra tik keturios darbo vietos.

Vyriausybė jau mėnesio pradžioje turėjo nuspręsti, kam atiduoda pastatą, tačiau sprendimą atidėjo. Pretekstu neatiduoti pastato vienuoliams gali tapti tai, kad sovietmečiu jis buvo rekonstruotas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Įstatymas reikalauja, kad natūra turtas pareiškėjui gali būti gražinamas prie tam tikrų sąlygų. Viena jų yra kad bendras plotas negali būti padidėjęs daugiau nei vienu trečdaliu", - aiškino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.

REKLAMA

Universitetas aiškina, kad pastatas turi atitekti jam, nes čia kažkada gyveno Jonas Basanavičius, veikė pirmoji lietuviška mokykla, o registre iki šiol nurodoma, kad pastatas skirtas mokslui.

"Tie lenkų pranciškonai jau 20 metų yra Lietuvoje, bet jie yra labai uždari, jie nedalyvauja lietuviškose kultūros renginiuose, neskolina turimų bažnytinio meno vertybių didžiosioms mūsų parodoms. (...) Iš šešių žmonių tik vienas žmogus teišmoko lietuviškai susišnekėti. Tai žmonės - ne Lietuvos pranciškonai", - sakė A.Valotka.

REKLAMA

Su pranciškonais eventualais LNK žinioms susisiekti nepavyko, mat jų vyresnysis pasitraukė tylai. Vilniaus arkivyskupijos kurija taip pat nekomentuoja pranciškonų ketinimų susigrąžinti pastato, esą ji tik žino, kad pastate pranciškonai planuoja užsiimti sielovada ir ugdymu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų