Išėję į laisvę abu jie turės dėvėti apykojes, kiekvienas sumokėti po 30 tūkst. eurų užstatą ir registruotis policijoje.
„Teismas nutarė kaltinamajam Vasilijui Kovačui skirtos kardomosios priemonės suėmimo termino nepratęsti. Pasibaigus anksčiau pratęstam suėmimo terminui Vasilijų paleisti į laisvę ir skirti jam kardomąsias priemones: 30 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 20.00 val. iki 10.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 17.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune“, – Eltą informavo Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė.
Intensyvi priežiūros terminas nustatomas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo birželio 3 d.
Kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygų laikymosi kontrolė pavesta Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas V. Kovačui išaiškino, kad jam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti apykoję, šaukiamas jis privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos ir nedaryti naujų nusikaltimų.
„Už jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimą jam gali būti skirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas“, – rašoma teisėjo Mindaugo Ražansko nutartyje.
30 tūkst. eurų dydžio užstatą kaltinamasis turi sumokėti iki sekmadienio į Vilniaus apygardos teismo banko sąskaitą.
Užstato davėjas įspėjamas, kad jeigu V. Kovačas šaukiamas neatvyks į teismą, kliudys proceso eigą, darys naujas nusikalstamas veikas, užstatas pereis Lietuvos valstybei.
Šią nutartį prokuroras ne vėliau kaip per tris dienas, o kaltinamasis ir jo gynėjas per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pasak jo advokatės Oksanos Leontjevos, vyras gyveno Latvijoje, tačiau Lietuvai pareikalavus, jis sutiko būti perduotas pagal Europos arešto orderį.
„Jis manė, kad nekaltas. Jo bičiulis paprašė paimti iš paštomato siuntinį ir nuvežti į Vilnių“, – Eltai pasakojo advokatė.
Kartu su V. Kovaču teisiamas ir jo sūnėnas Vadymas Borsukas. Pastarasis yra laisvėje, kaip ir dėdė, jis yra Ukrainos pilietis.
V. Kovačas per apklausą teisme pasakojo, kad nepažįsta kaltinamųjų, išskyrus savo sūnėną. Pasak jo, jam paskambino jo sūnaus krikštatėvio draugas ir paprašė paimti masažinių pagalvėlių kaklui siuntinį iš paštomato Latvijoje. Siuntinį reikėjo atgabenti į Vilnių.
V. Kovačas sakė, kad siuntinį nuvežė į Vilnių nurodytu adresu, už tai užmokesčio negavo.
Pasak kaltinamojo, siuntinys buvo paliktas neužrakinto automobilio bagažinėje, o jis su sūnėnu nuėjo pirkti kroviklio telefonui.
Po kiek laiko paskambino pažįstamas, jis padėkojo ir pasakė, kad siuntinys jau paimtas. V. Kovačas grįžo į Latviją.
Iš Rusijos piliečio paimtas pasas
Teismas nutarė suėmimo termino nepratęsti ir kaltinamajam E. Salmanovui.
„Pasibaigus anksčiau pratęstam suėmimo terminui Eldarą Salmanovą paleisti į laisvę ir skirti jam kardomąsias priemones: 30 000 eurų dydžio užstatą, dokumento – Rusijos Federacijos piliečio paso paėmimą, intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį Eldarą Salmanovą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 20.00 val. iki 10.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 17.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje“, – paskelbė teismas.
Teismo nurodymu E. Salmanovas tris dienas per savaitę turės registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Rusijos piliečiui teismas išaiškino, kad jam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą, šaukiamas jis privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o už už jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimą jam gali būti skirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas.
Teismo įsitikinimu, 30 tūkst. eurų dydžio užstatai, šią kardomąją priemonę taikant kartu su kitomis švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis, gali leisti pasiekti įstatyme numatytus tikslus.
Siuntos užsidegė
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius–Leipcigas–Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Kaip teisme nurodė prokuroras Šarūnas Astrauskas, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog siuntas su sprogstamaisiais užtaisais siuntę kaltinamieji įvykdė teroro aktą.
„Asmenys sugadino DHL ir DPD didelės vertės turtą, (...) sukėlė pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir padarė teroristinį aktą“, – pažymėjo valstybės kaltintojas.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sprogstamuosius užtaisus slėpė siuntose, kuriose buvo pečių masažuokliai, kūno priežiūros priemonės.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą, visi kaltinamieji byloje pareiškė nepripažįstantys savo kaltės.
Pasak pareigūnų, Vilniuje teisiami kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir nepasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).
Anksčiau į teismo posėdį atvykusi V. Kovačo dukra nurodė, jog už tėvo paleidimą į laisvę galėtų sumokėti 30 tūkst. eurų užstatą.
„Tai yra mano myliausias žmogus, jis mano tėtis. Esu įsitikinusi, kad jis yra nekaltas. Pasiilgau jo“, – teisme kalbėjo dukra.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas M. Ražanskas klausė kaltinamojo, koks yra jo santykis su Rusija, kiek dažnai jis vyksta į šią šalį ir kokiais tikslais. Teisėjas neslėpė svarstantis, ar nenutiktų taip, kad V. Kovačą paleidus į laisvę, jis gali pasislėpti Rusijoje.
Pats V. Kovačas sakė, kad važinėja į Rusiją nedažnai, tai yra maždaug kartą per metus.
„Važinėjau į vienuolynus“, – sakė kaltinamasis, paklaustas, kokiu tikslu lankosi Rusijoje.
Pastarąjį kartą vyras teigė važiavęs į Rusiją, nes esą ten esančioje ligoninėje turėjo konsultuotis dėl galimos miego arterijos operacijos.
V. Kovačas pabrėžė nesiekiantis bėgti į Rusiją.
„Garantija (kad neišvyks į Rusiją – ELTA) yra tokia, kad aš nieko nepadariau ir noriu įrodyti, kad nieko nepadariau. Ir įrodysiu tai“, – aiškino kaltinamasis.
Jei Vilniaus apygardos teismo nutartis nepratęsti suėmimo įsiteisės, laisvėje bus keturi iš penkių kaltinamųjų padegamųjų siuntų byloje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
