Už tokį sprendimą balsavo 18 tarybos narių, keturi susilaikė.
„Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę. Sveikinu visus – tai labai svarbus sprendimas, nes prezidento Smetonos veikla Vilniuje turėjo išskirtinę reikšmę atkuriant Lietuvos valstybingumą ir lieka reikšminga žvelgiant į ateitį“, – trečiadienį savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas sostinės vicemeras Tomas Gulbinas.
Anot savivaldybės užsakytos „Spinter tyrimai“ apklausos, iš 1011 respondentų 49 proc. manė, kad paminklui tinkamiausia vieta yra skveras J. Basanavičiaus gatvėje, 35 proc. – A. Smetonos paminklą norėtų matyti šalia namo Tilto gatvėje 1, kur jis gyveno 1908–1909 metais.
Paminklo projekto sukūrimo konkursą ketinama organizuoti kitąmet. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.
Paminklą tarpukario prezidentui Vilniuje anksčiau ketinta statyti Gedimino prospekte prie 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.
Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.
Vyriausybė 2020 metais surengė paminklo architektūrinės idėjos konkursą ir atrinko nugalėtoją. Juo pripažintas projektas „622522“.
Gedimino prospekte turėjo būti pastatytas knygos atvarto arba atvirlaiškio formos skulptūra su prezidento portretu. Tačiau sostinės valdžia atsisakė šio projekto, pareiškusi, kad pageidauja didesnio įsitraukimo atrenkant paminklo idėją.
Pernai liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
