Greta Vilniaus besikuriantys naujakuriai susiduria su rajono savivaldybės kliūtimis. Jei gyventojai pageidauja patekti į darželį ar pradinę mokyklą, jie sulaukia siūlymų mokytis lenkų kalba, o kaimuose likusių tuščių patalpų, kuriose iki tol vyko ugdymo procesas, nesutinkama perleisti lietuviškoms mokykloms. Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus rajone priversta suteikti patalpas ugdymo įstaigoms pati.
Dar pernai Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Ažulaukės pagrindinio ugdymo skyriuje vyko pamokos lenkų kalba. Tačiau nesukomplektavus klasių, gimnazijos skyrius uždarytas.
Vos už kelių šimtų metrų esančiame Ažulaukės kaimo pašte patalpomis priversti dalytis lietuviškos EItminiškių vidurinės dviejų klasių mokiniai ir vienos grupės darželinukai. Bendruomenė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kad uždarytoji lenkiškoji mokykla ar dalis jos patalpų būtų išnuomota, tačiau gavo atsakymą, kad patalpos perduotos Vilniaus krašto etnografiniam muziejui.
„Tikrai nėra čia poreikio tam muziejui įsisteigti (...). Šitos patalpos čia, Vilniaus rajone, gyvenantiems vaikams tikrai būtų naudingos, tam kad jie galėtų toliau čia mokytis“, – sako Eitminiškių vidurinės mokyklos direktorė Živilė Krasauskienė.
Patalpų stygiumi skundžiasi ir dar arčiau Vilniaus esančio Riešės kaimo gyventojai. Čia į darželį ar pradinio ugdymo įstaigas eilėje laukia keli šimtai vaikų. Spręsdama problemą ir nesusikalbėdama su savivaldybe, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie Bukiškių žemės ūkio mokyklos įsteigė kelias ikimokyklinio ugdymo grupes. Norima, kad savivaldybė kitas grupes įrengtų prie Riešės darželio – kol kas nebaigtame statyti priestate.
„Kadangi Bukiškių žemės ūkio mokyklos valdytojas yra ŠMM, tai buvo pasinaudota galimybe ir ten vykdomas ikimokyklinis ugdymas. Daugiau tokių patalpų, kurių savininkė būtų ministerija, nėra“, – sako lina Miliuvienė, Riešės gimnazijos direktorė.
Visiems lygiava, nors lietuvių laukia daugiau
Vilniaus rajono savivaldybė sako, kad nebaigto statyti priestato tvarkyti nesirengia, bet kitąmet žada paskaičiuoti kiek kainuos naujo statyba. Valdininkai neigia, kad rajone nesudaromos sąlygos vaikus ugdyti gimtąja kalba, esą net ir įrengiant naujas klases ar grupes laikomasi lygiavos principo, nors laukiančiųjų mokytis lietuvių kalba – net ne kelis, o keliolika kartų daugiau.
„Mums nereikia naujos statybos mokyklų ar darželių, reikėtų pagalvoti ar sudaryti sąlygas tose, kurias mes turime“, – sakė Lilija Andruškevič, Vilniaus r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja. Tačiau ji negalėjo išvardinti jokių planų dėl turimų patalpų pritaikymo.
„Jei yra dvi grupės – viena lenkų kalba, kita lietuvių – ir abiejose yra po 20 vaikų, tai eilė į lietuvių yra 200, o į lenkų kalba eilės praktiškai nėra. Ir kai steigia naujas grupes deklaruoja, kad būtų po lygiai, steigia vieną lietuvių kalba, vieną lenkų. Tai vat čia yra tokia lygybė“, – sako Vilniaus r. tarybos narys Jonas Vasiliauskas.
Vilniaus rajono valdininkai ramina tėvelius, kurių vaikai nepatenka į lietuviškas mokyklas kaimuose, esą juos pavėžės geltonaisiais autobusais arba ragina tėvelius vežti vaikus į miestelių mokyklas.
