Visame pasaulyje modernios mokyklos emocinio intelekto lavinimą jau seniai yra įtraukę į savo mokymo programas ir džiaugiasi gautais rezultatais. Lietuvos pedagogai jau spėjo įsitikinti, kad gebėjimai savo emocijas nukreipti tinkama linkme pagerina mokymosi ir tarpusavio bendravimo kokybę. Vis daugiau mokyklų pareiškia norą prisijungti prie visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, „BCS International“ ir „Vilniaus privačios gimnazijos“ nacionaliniu mastu inicijuotos programos, skirtos pedagogų – ekspertų paruošimo emocinio intelekto taikymui pamokose ir gyvenime.
Emocinis intelektas – gebėjimas savo emocijas panaudoti efektyviai ir produktyviai, tai viso mūsų elgesio pagrindas – išgyvenimai, prisiminimai, nuostatos, įsitikinimai, vertybės ir jausmai, tai vienoks ar kitoks savęs bei kitų žmonių suvokimo pagrindas.
Emocinio intelekto taikymas Lietuvos mokyklose Lietuvoje 2013 metais visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ kartu su „BCS International“ ir „Vilniaus privačia gimnazija“ nacionaliniu mastu inicijavo programas, lavinančias vaikų emocinį intelektą ir laimės jausmą. Prie jų, pedagogų – ekspertų paruošimo emocinio intelekto taikymui pamokose ir gyvenime, jau prisijungė mokytojai ir psichologai iš 16 Lietuvos mokyklų. Projekto pagrindinis tikslas padėti pedagogams perprasti emocinį intelektą ir pritaikyti šias žinias visose mokymo srityse, sau patiems, savęs suvokimui bei santykiams su aplinkiniais. „Dalyviai įgytas žinias pritaikys darbui su skirtingo amžiaus vaikais. Viso mokymų kurso metu naujos žinios bus iš karto panaudojamos praktiškai. Po kiekvieno modulio bus sprendžiamos užduotys ir pildomos pastabos. Klausytojai kurso metu turės asmeninio ugdymosi specialistą, todėl visa praktika bus asmeniška, efektyvi ir tikslinga“, – teigia projekto vadovė Irma Liubertienė. „Norime padėti mokytojams suprasti emocinio intelekto taikymo teoriją ir praktiką. Padėti jiems įgytas žinias ir gebėjimus panaudoti praktiškai kasdieniame gyvenime, tobulinti mokymo procesus ir būti kuo geresniais mokytojais. Tikimės, kad jie savo žinias, įgūdžius bei gebėjimus reikalingus sėkmingam emocinio intelekto taikymui pamokose sėkmingai perduos kitiems mokytojams“, – kalba emocinio intelekto programos Lietuvos mokykloms vadovas, knygos „Emocinio intelekto mokymas“ autorius, „CBS International“ direktorius Styvas Nylas (Steve Neale).
Nomeda Marčėnaitė: „Lietuvos mokyklose emocinio intelekto mokymo labai trūksta“ Projekto ambasadorė Nomeda Marčėnaitė – žinoma Lietuvos menininkė ir daugelio socialinių iniciatyvų globėja tiki, kad Lietuvos mokykloms bus labai naudingas dalyvavimas emocinio intelekto vystymo projekte. „Emocinis intelektas yra labai svarbus. Emociškai intelektualūs moksleiviai daugiau pasiekia moksle, gerėja jų tarpusavio santykiai ir gyvenimo kokybė. Kuo anksčiau vaikai pradės mokytis emocinio intelekto pagrindų, tuo laimingesnis bus jų gyvenimas“, – kalbėjo Nomeda Marčėnaitė.
Emocinis intelektas svarbiau už loginį mąstymą Kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos. Per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti pasąmonę (emocines smegenis). Būtent pasąmonė yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis. Pasąmonė gali apdoroti iki 6,000,000,000 bitų informacijos per sekundę, kai tuo tarpu už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų informacijos per sekundę. „Mes turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą. Tuomet pagerėtų egzaminų rezultatai, o vaikai išmoktų, kaip geriau panaudoti savo smegenų dalį atsakingą už kūrybingumą – mokytųsi mastyti originaliai“, – įsitikinęs emocinio intelekto specialistas S. Nylas.
Visapusiška nauda moksleiviams ir mokytojams Emocinį intelektą įtraukus į mokymo programas vaikai pamokų metu suvoktų, kaip sukurti teigiamą požiūrį į save ir kitus, taptų emocionaliai išprususiais ir daugiau žinotų apie savo pačių ir kitų žmonių emocijas, išmoktų jas valdyti, įveikti stresą, susikurti teigiamą mąstyseną, gebėtų mokytis iš visų (teigiamų ir neigiamų) patirčių, pasitikėtų savimi, mokėtų vystyti santykius su žmonėmis, bendrauti ir padėti kitiems, taikiai spręsti kilusius konfliktus ir t.t. Emocinio intelekto taikymas padėtų mokykloms spręsti vaikų, kurie tradicinėje švietimo sistemoje patiria sunkumų problemas. Mokytojai gebėtų geriau suvaldyti stresą, didintų mokinių ir pedagogų tarpusavio supratimą. „Pasaulis būtų kitoks jei visi vaikai baigę mokyklą būtų įgiję pagarbos sau ir kitiems žmonėms jausmą“, – įsitikinęs S. Nylas.
