Siulau ne platinti gatves, o siaurinti autobusus ir automobilius.:) Neprestizas jiems.... Snobai, dustantys kamsciuose esate, vilnieciai.

Dar truputį paaiškinsiu kodėl apsimoka koncentruoti pagr. resursus į vienos metro linijos statybą ištisai uždaruoju būdu:
todėl, kad tik tokiu būdu galima efektyviausiai panaudoti pačią moderniausią, tačiau l. sunkią metro tiesimo techniką.
Vilniaus reljefas, Senamiesčio gatvių struktūra, paveldosauga ir gruntas miesto centre - visa tai sudėjus į krūvą sudėtingumas gaunasi aukščiau vidutinio lygio. To pasekoje iškyla būtinybė tiesti pakankamai ilgą trasą giliai po Senamiesčiu ir su tokiomis užduotimis efektyviausiai gali susidoroti tik šiuolaikinė sunkioji metro tiesimo technika.
Bet, šiuolaikinės sunkiosios metro tiesimo technikos panaudojimas ne tik yra l.brangus, bet ir turi savo specifiką.
Tokiai technikai surinkti ir išrinkti reikalinga milžiniška aikštelė ir daug laiko užima tokios technikos paruošimas darbui. Todėl, tokios technikos neapsimoka panaudoti trumpoms atkarpoms tiesti.
Dėl šios priežąsties, tokią milžinišką kasimo mašiną sumontavus kažkur už oro uosto ribų, nuošalioje aikštelėje, ji įlistų po žeme ir dienos šviesą išvystų tik kažkur už Fabijoniškių galo, irgi nuošalioje aikštelėje.
Todėl geriausiai apsimoka, jeigu ryžtamasi panaudoti tokią brangią techniką, tą vieną trasą tiesti ištisai uždaru būdu koncentruojant į ją pagr.resursus, o kitose trasose kur lengvesnės sąlygos išvis nenaudoti uždaro kasimo būdo (ten turėtų būti greitojo tramvajaus linijos), kad sutaupyti resursų tai pirmąjai (metro) trasai.

Literatas V.Rubavičius turėtų prisiminti vaikystės pasaką apie tai, kaip žmonės rėčiais nešė šviesą į belangę trobą, kol atsirado vienas gudruolis, kuri pasiūlė iškirsti sienose langus.

Ar ne taip elgiasi Vilniaus valdžia, kartu su ja ir V.Rubavičius, siūlydama metro, tramvajus ir dar kitokias transporto priemones, padėsiančias spręsti Vilniaus transporto problemas? Gaila, bet mažai kas susimąsto, ar jau išnaudotos esamo transporto galimybės. Nesiūlau dar daugiau paleisti autobusų ir troleibusų. Siūlau platinti Vilniaus gatves.

Kažkas kažkada pasakė, o gal ir parašė, kad Vilniui būdingos siauros gatvės. Pasigavę šią mintį, Vilniaus miesto vadovai, jiems paslaugūs žurnalistai piestu stoja prieš Vilniaus gatvių platinimą, suprask, Vilnius tuomet bus ne Vilnius. Plačios transporto arterijos, pėsčiųjų promenados – visa tai gali būti visur, bet tik ne Vilniuje. Pateiksiu bent keletą siūlymų.

Nuo stoties į miesto centrą vedančią Pylimo gatvę dar prieš 10 – 15 metų ketinta paversti normalia dvipusio eismo pakankamai plačia magistrale (buvo parengtas netgi projektas). Senamiesčio prieigų, turgaus, geležinkelio ir autobusų stočių sujungimas su miesto centru ir kitais dešiniojo kranto rajonais turi labai svarbią reikšmę.

Norint įgyvendinti šį visiškai realų projektą reikėjo nugriauti keletą išklibusių namų dešinėje Pylimo gatvės pusėje (pakeliui į stotį). Deja, miesto nelaimei, kaip tik tuo metu atsirado liūdnai pagarsėjęs architektūros vertybių saugojimo dokumentas, pagal kurį jokio pastato statyto iki 1940 m. negalima griauti, nesvarbu ar tai būtų lauko tualetas, ar koks sandėliukas beveik gatvės viduryje.

Pylimo gatvė taip ir liko nei normaliai išvažiuojama, nei praeinama, nes kai kuriose vietose šaligatvio plotis tėra vos pusė metro, o važiuojamosios dalies ne daugiau šešių (štai tokioje “gatvėje” dar siūloma kloti tramvajaus bėgius!). Važiuojamosios dalies ir šaligatvių siaurumas atgraso miestelėnus nuo pasivaikščiojimų šia gatve ir ji neturi tos gyvybės, kuris jai priklausytų pagal reikšmę ir geografinę situaciją.

Atėjo laikas vėl sugrįžti prie kadaise palaidoto projekto ir suteikti Pylimo gatvei patogumą, patrauklumą ir reprezentacinę reikšmę.

Kalvarijų gatvė tarp Ukmergės iki Žalgirio gatvių, kaip ir visas Šnipiškių rajonas yra miesto gėda. O juk čia būtų ideali vieta praplatinti gatvę iki 7-8 eismo juostų, įrengti platų pėsčiųjų šaligatvį, visą kitą reikalingą infrastruktūrą ir įrengti Vilniaus prestižinį verslo, prekybos ir kultūros centrą.

Platinti galima ir reikia Savanorių ir Laisvės prospektus, Dariaus ir Girėno gatvę, išvalyti nuo lūšnų daugelį kitų Vilniaus vietų ir įrengti skverus, parkus ir parkelius. Deja, tokios idėjos tuojau pat atmetamos, nes esą reikia ruoštis Europos kultūros sostinei, tam jau skirta 300 milijonų ir juos būtinai reikia išnaudoti kad ir vienadieniams renginiams. Vilniaus gatvės ir skverai palauks...

Na jau nesakykite, kad taip visiems ir neprestižas važinėti visuom. transportu. Pirmiausiai žmogus trokšta kuo greičiau pasiekti norimą tašką, o jau kitas klausimas, kokiu būdu. Atskira diskusijų tema - kas yra tas "prestižas". Daugumai tai ko gero vien faktas, kad turi nuosavą automobilį, ypač jeigu patį naujausią.
Aš pats turiu automobilį, bet važiuoju tik į užmiestį. Jeigu reikia, tarkim, iš Santariškių į stotį, tai spjaunu į visus prastižus ir neprestižus ir sėdu į "mikriką" arba "taksobusą", kuris tikrai greičiau pristato į vietą negu stovėti su nuosava mašina spūstyje, o po to dar sukti galvą kur prisiparkuoti, dažniausiai irgi juk ne už dyką,

Pritariu Otkatic railways

Vilniuje viena normali kapitalinė metro linija gali būti. Labai normaliai tokia trasa mieste „įsipaišytų“, nepaisant daugelio skeptikų nuomonių.
Sakykime, jeigu koks nors 7 mln. gyv. turintis pasaulinis didmiestis turi 10 metro trasų, tai 0,7 mln. gyventojų turintis Vilnius labai normaliai gali turėti vieną metro liniją. Žinoma, turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos tokiai metro linijai (kuri būtų tik viena!) atskleisti visas gerąsias savo savybes.
Finansinės priežastys neleistų pastatyti Vilniuje per artimiausius 20 metų daugiau negu vieną normalią kapitalinę metro liniją (nemaišyti su greituoju požeminiu tramvajumi – tai lengvesnis transportas, apie jį reikėtų kalbėti atskirai).
Maksimalus efektas Vilniuje būtų gautas jeigu visuom. transportas būtų išvystytas pagal schemą:
1 kapitalinė metro linija (praeinanti po pačiu centru) + greitojo tramvajaus tinklas (už centro ribų). O linijų jungtys "metro - gr.tramvajus" yra dar net paprastesnės už linijų jungtis "metro-metro".
Reikėtų paaiškinti: tokia schema tinka įvertinus Vilniaus miesto specifiką bei metro ir tramvajų linijų tiesimo ypatybes.
Esminis tokio varianto trūkumas - yra didelė kaina. Bet, toks variantas tikrai vertas didelių pinigų.
Kituose miestuose galima pasiekti l.gerus rezultatus ir su paprastesnėmis priemonėmis, bet Vilniuje tos paprastesnės priemonės duotų tik vos patenkinamus rezultatus.
Taigi, Vilniuje resursai turėtų būti sukoncentruoti vienos metro linijos tiesimui ištisai uždaru būdu. Šios metro linijos kontūrai "Pietų - Šiaurės" kryptimi turėtų atrodyti taip:
Oro uostas - Stotis- šalia Aušros Vartų- Vokiečių g. (šalia Rotušės)- šalia Jogailos ir Pamėnkalnių sankryžos - Lukiškių aikštė - šalia Hotel Reval Lietuva - Stadionas (būsimasis) - Šeškinės prekybos centras- "Mandarinas" - "BIGas" - Fabijoniškių pats galas.
Vėliau paaiškinsiu savo motyvus kodėl turi būti taip, o ne kitaip.

čia dar gražiau nei atomą

metro neisvengiamas, bet kuo veliau bus statomas, tuo brangiau kainuos... nes statyti teks tada po jau pastatytais pastatais, atviro kasimo budu nebepavyks... dabar gi, kol dar yra laisvu plotu, didele dali trasu galima butu pastatyti atvirai... savivaldybe bent galetu rezervuoti tas trasas ir nestatyti ten pastatu... na o sprendimas uzdrausti automobiliu eisma mieste ir paleisti tik autobusus ir troleibusus yra iseitis, tik labai primenanti totalitarinius sprendimus...

metro pastatys, o kas juo vazines? :-) esme - zmoniu mentalitetas. kol lietuvoj "neprestizas" vazinet visuomeniniu transportu, tol jokie metro ir tramvajai nepades...

Plius, kodėl nekalbama, kokią žalą padarys žemės rausimas netinkamose vietose? Daugiau autobusų, daugiau mokesčių automobilistams. Ir viskas. Kokia čia dar "demokratija"...