Aiškėja ir dar viena detalė: namo, į kurį įsirėžė avariją patyręs orlaivis, gyventojai nebuvo apsidraudę savo butų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Nors, kaip teigia tyrėjai, versija, kad sudužęs kompanijos DHL orlaivis galėjo būti paveiktas išorės jėgų, yra mažai tikėtina, vilnietė Kotryna teigia, kad savo akimis esą matė į liepsnas panašius vaizdus.
„Mačiau jo galą, dešinį sparną ir ten jis grynai oranžine spalva prašvito, toks visas kaip žiežirbos, bet tikrai – matėsi“, – pasakojo įvykio liudininkė Kotryna Čiupalaitė.
Mergina tą rytą keliavo į darbą Liepkalnio gatve, kai jai virš galvos praskriejo vėliau sudužęs lėktuvas. Kotryna labai išsigando, nes lėktuvas buvo labai žemai, vos keliolika metrų virš galvos.
„Išgirdau labai didelį triukšmą, garsas buvo, lyg kokia raketa kristų, o esant dabartinei situacijai, tai buvo šokas, pagalvojau, kad tuoj į automobilį atsitrenks, tai sustojau ir paleidau vairą, pakėliau akis ir pro mano automobilio stogą nusileido lėktuvas“, – sakė Kotryna.
Pažvelgusi į viršų ji teigia, kad dešinės pusės lėktuvo variklis buvo apimtas ugnies.
„Lėktuvas krisdamas, kiek supratau, bandė vairuoti, nes sukosi į dešinę pusę. Sparnai leidosi ir prie turbinos, ten kur sparnai, iš dešinės pusės mačiau tikrai liepsnas ar žiežirbas. Tikrai kažkas buvo, nes buvo blykstė tokia, sušvytėjo ir tada jis krito, ir buvo didelis sprogimas“, – tikino įvykio liudininkė.
Gyventojai nesijaučia saugiai
Aviakatastrofą tiriantys teisėsaugininkai ragina visus įvykio liudininkus nesiblaškyti, nespėlioti ir palaukti oficialių nelaimės išvadų.
„Aš, ko gero, vengčiau tokių spekuliacijų apie galimą kažkokį teroro aktą ar kitą veiksmą, kol mes neturime jokių objektyvių aplinkybių“, – pareiškė Generalinės prokuratūros vyr. prokuroras Artūras Urbelis.
Kiti šalia Vilniaus oro uosto daugybę metų gyvenantys žmonės po vakarykštės lėktuvo katastrofos staiga pasijuto nesaugiai, dabar jau neramiai dairosi į dangų sulig kiekvienu orlaivio praskridimu.
„Žinau, žinau. – Matėte, vakar variklis nukrito vos ne į lovą žmonėms? Na, o ką daryti? Nieko nepadarysi. Va, ir dabar skrenda. Ir taip kiekvieną dieną? – Taip“, – sakė Halina.
„Kiekvieną kartą gali nukristi, žinote, kažkada buvo kalbos, kad perkelti aerouostą, net va čia šalia planavo, mano žemėje, šalia“, – kalbėjo Salininkų gyventojas Eugenijus.
Incidentas privertė šį šalia lėktuvų trasos gyvenantį garbaus amžiaus vilnietį prisiminti dar vieną aviakatastrofą, įvykusią greta jo namų.
„1951–aisias metais karinis lėktuvas nepriskrido. Va čia nukrito, dar žiūrėjau, kaip dega“, – pasakojo Eugenijus.
Greta oro uosto esantys Salininkai ir sodų bendrijos yra ta vieta, kur irgi kyla ir leidžiasi lėktuvai. Po keliasdešimt skrydžių kiekvieną dieną.
„Tai čia sujuda, tai kai tie keleiviniai skraido, tai dar nieko, būna – kariniai, tie sunkieji skraido, tai čia išvis viskas dreba“, – teigė vietinis gynentojas.
Nukentėjusių (ne)gaunamos kompensacijos
Salininkų gyventojams, kurie gyvena šalia Vilniaus oro uosto, netrukus turėtų būti išmokėtos 2400 eurų kompensacijos už tai, kad jie gyvena teritorijoje, kur nebus galima plėsti gyvenamo ploto ar statyti naujo. Tai jiems uždrausta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, pagal kurį arti oro uostų esančioje teritorijoje plėtra negalima.
„Mes čia parašėme paraišką vardan Salininkų, tai prieš Naujus metus turi būti susirinkimas savivaldybėje, tai tikimės, kad gal išmokės kokią pašalpą. Gal dabar po šitų įvykių išmokės“, – pabrėžė vietinis pašnekovas.
Pašalpų gali prireikti ir tiems gyventojams, į kurių namą įsirėžė sudužusio orlaivio dalys, nes aiškėja dar viena lėktuvo katastrofos suniokoto namo gyventojų problema – visi suniokoti butai buvo neapdrausti.
„Kiek žinom – ne, niekas neturėjo draudimo“, – komentavo situaciją Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Draudimo neturėjome, dabar turėsime bėdų, greičiausiai. – O jūsų pažeistas butas? Taip, smarkiai. – Tėvų labiausiai? Na sudegė pusė mūsų buto ir pusbrolio visas, absoliučiai“, – teigė evakuoto namo gyventoja Olga.
Nors suniokoto daugiabučio gyventojai šiandien buvo atgabenti į savo butus pasiimti drabužių ir kitų būtiniausių daiktų, kada jie galės grįžti į namus ir ar turės kur grįžti – neaišku.
„Tai vertins ekspertai jo būklę, bet nemaža dalis pastato yra nepaliesta niekaip. Tik aišku, dabar ten yra šalta ir visos komunikacijos atjungtos. Ir vanduo, ir elektra. Kai jau bus galima įvertinti techninę būklę ir visus atstatymo dalykus, tada tas ir bus padaryta“, – pareiškė V. Benkunskas.
Jei paaiškės, kad aviakatastrofa įvyko dėl orlaivio ar įgulos kaltės, tai šio namo gyventojams greičiausiai bus atlyginta visa patirta žala, išskyrus atvejį, jei tokia nelaimė įvyksta dėl terorizmo ar prasidėjusių karinių veiksmų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
