Neužbaigtas dienoraštis
Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.
Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia, kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad maitina mane savo krauju.
Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit, maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu pirmąjį žodį: ,,Mama''. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.
Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano gyvenimo pradžia.
Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.
Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas, mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.
Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.
Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu panaši į mamą.
Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu, mama, atrodai?
Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis. Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?
Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų buvę taip gera kartu...
G. Švab. 1968 m. Moters kalendorius. P. 206.

o kas atsakys uz siuolaikines Veronikas, kurios negales atsikratyti nepageidaujamo nestumo?? kieno sazine prislegs tos mirtys? as manau geriau abortai, negu pilni naslaiciu namai nelaimingu vaiku.

yra paskutines durnes, nes pacios duoda koziri puslaukiniams ir neatsakingiems vyrams. Kam cia abiems pusems kazka galvot. Jei ka - paskersim ta, kuris negali apsiginti. Moteris daznai, del to lieka dviguba auka, kaip teisingai pasake Vilija. O feministes mano, kad taip joms padeda. Kvaisos.

įstatymo projektas kalba ne apie švietimą ir pagalbą, o apie DRAUDIMĄ. ir su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. ir niekas abortų negiria, bet draudimais problemos neišspęsi. beje, Olandijoje, kur liberaliausiai daromi abortai, jų kur kas mažiau, nei labiau varžančiose šalyse.

Deja, yra atvirksciai. Salininkai tik pacypia apie nesaugius abortus ir milijonines mirtis, itraukdami Afrikos statistika ir paklykia apie moters teise krustis be pasekmiu is atsakomybes. Va ir visas mokslas. I nurodytus argumentus jie reaguoja, kaip fanatiski bukagalviai. Paspirga, aroganntiskai nusispjauna ir iseina nieko gero nepasake :)

kad dauguma abortų šalininkų yra "laukiniai su viduramžių išprusimu" vyrai, kurie į moterį žiūri kaip į daiktą, priemonę patenkinti savo poreikius (kartais labai iškrypėliškus), o ne kaip į asmenybę, tuo labiau galinčią duoti naują gyvybę. Jeigu vyrai jaustų nors truputį atsakomybės už savo poelgius, tai nebūtų "vyriškų" varžybų - "išdulkinti" kuo daugiau moterų. Tai ir parodo jų požiūrį į moterį tik kaip į daiktą. Tokie ir šaukia, kad yra abortas - geriausia išeitis, jei nenorima prisiimti atsakomybės, kai moteris pastoja.
Aš nekalbu apie absoliučiai visus vyrus. Tikrai nenoriu įžeidinėti gerų tėvų, kurie nori turėti vaikų, jais atsakingai rūpintis, kurie myli ir gerbia savo moteris. Bet deja, deja ...

kiek esu matęs diskusijų, tai abortų šalininkai sumala į miltus abortų priešininkus.

Bernardo Nathansono kelias ir jo pažintis su Pro-life judėjimu labai įspūdingi, lėmę jo apsisprendimą galop tapti Romos kataliku (Nathansonas kilęs iš liberalios žydų šeimos). Lietuvių kalba yra išėjusi jo knyga "Dievo palytėjimas" (The Hand of God). Nepaprastai įtaigi ir atvira knyga (beje, labai geras vertimas). Profesionalaus abortisto kelias nuo pastangų laukiniškai atliekamus nelegalius abortus paversti legaliai atliekamais abortais iki jo pažinties su Pro-life judėjimu, praeinant visais savo sielos pragaro "ratais", Vilko valandą prabudus skaitant, kaip jis pats įvardijo, "kaltės" literatūrą, - tai "nušvitusio" žmogaus liudijimas. Toks nušvitimas - į savo sielos gelmes pažvelgti išdrįsusio žmogaus ilgo, sunkaus kelio vaisius...