1601,8 lito – tiek, anot Statistikos departamento, šiandien į rankas gauna vidutinis Lietuvos gyventojas. Tokio atlyginimo gal ir užtektų kas mėnesį sudurti galui su galu, jei ne daugelio dirbančių asmenų paimtos bankų paskolos. Tačiau kokia tiksliai žmogui lieka pinigų suma, kai atskaitomos įmokos bankui, tiksliai pasakyti negali niekas.
Prilygsta mokesčiams
„Manau, kad vidutiniam lietuviui tuomet, kai bankas pasiima savo pinigus, lieka labai mažai lėšų pragyventi. Nežinau, kaip vidutinis tautietis iš jų išgyvena, tačiau apie numirusiuosius iš bado dar neteko girdėti", – kalbėdamas su „Respublikos" žurnalistu liūdnai juokavo finansų analitikas Vladimiras Trukšinas.
Jo tvirtinimu, gerai būtų, jei statistikos specialistai sugebėtų apskaičiuoti, kokias vidutines mėnesines pajamas gauna dirbantis asmuo tada, kai atsiskaito su banku. Esą tuomet būtų aiškesnis vaizdas dėl tikrojo pragyvenimo lygio Lietuvoje. „Juk įmokas galima palyginti su valstybės taikomais mokesčiais, atskaičiuojamais nuo dirbančio asmens atlyginimo iki mokesčių. Jos numatytos 30–40 metų į priekį ir, netgi skolininkui labai stengiantis jų atsikratyti, niekur nedings", – tvirtino pašnekovas.
Bet, anot V.Trukšino, vidutinių dirbančio asmens pajamų, kai jis sumoka įmokas bankams, statistikai neskaičiuoja. „Kiekviena paskolos sutartis individuali, joje numatytos skirtingos kredito grąžinimo sąlygos, skirtingos palūkanos. Be to, tokio pobūdžio informacija yra konfidenciali. Ir kokią uždarbio dalį bankai atima iš vidutinio dirbančio lietuvio, galime apskaičiuoti nebent aplinkiniu būdu. Tačiau toks skaičiavimas, aišku, nėra labai patikimas", – sakė V.Trukšinas.
Skaičių empirika
Finansų analitiko žodžius apie tokios statistikos nebuvimą patvirtino ir Statistikos departamento atstovė Birutė Strolytė, ir Lietuvos banko viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Milieška, ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Tačiau M.Milieška atsišaudė bendrais skaičiais. „Per devynis šių metų mėnesius šalies bankų sistemos palūkanų pajamos iš paskolų sudarė 2 mlrd. litų. Kiek iš to sudarė gyventojų (namų ūkių) sumokėtos palūkanos, negaliu pasakyti. Dar galiu pasakyti, kad, šių metų spalio 1 d. duomenimis, šalies bankai yra išdavę 59,1 mlrd. litų paskolų. Iš jų fizinių asmenų paskolos sudaro 25,5 mlrd. litų", – teigė Lietuvos banko atstovas.
Kaip tvirtino V.Trukšinas, toliau galime remtis tiktai empiriniais skaičiavimais. Jei namų ūkiams išduotos būsto ir vartojamosios paskolos sudaro apie pusę visų kreditų, vadinasi, nuo sausio iki rugsėjo pabaigos jų palūkanų dydis galėtų siekti apie 1 mlrd. litų. Anot Statistikos departamento, per devynis mėnesius dirbantiems asmenims į rankas Lietuvoje buvo išmokėta maždaug 46 mlrd. litų atlyginimo. Vadinasi, palūkanų šalies piliečiai atidavė keturiasdešimt šeštąją dalį savo atlyginimo. Iš vidutinės 1601,8 lito sumos – vidutiniškai 35 litus.
Tačiau už borto lieka suma, kurią skolininkai grąžina kaip paskolos dalį. Neįskaičiuoti ir Lietuvos gyventojų įsipareigojimai greitųjų kreditų, lizingo bendrovėms. Todėl realiai vidutinės Lietuvoje dirbančio asmens pajamos gali siekti tik šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų.
Gresia prarasti viską
V.Trukšino teigimu, tiktai skolininkai imdami kreditus nežinojo, ką daro. Finansų analitiko nuomone, skolindami bankai puikiai nutuokė, kuo gresia besaikis paskolų dalijimas mūsų šalies, taip pat Estijos bei Latvijos, gyventojams.
„Bankų politika buvo sąmoninga. Ir tai nėra nieko naujo. Tai jau istorijoje yra buvę. O prasidėjo viskas Amerikoje. 1891 m. JAV bankų asociacija išleido memorandumą, kuriame paragino bankus po trejų metų nutraukti kreditavimą, pareikalauti iš skolininkų nedelsiant grąžinti paskolas ir neleisti išpirkti įkeisto turto. „Ir tada fermeriai bus priversti parduoti įkeistą turtą mūsų nurodytomis kainomis, o patys taps ūkių nuomininkais", – buvo rašoma memorandume.– Daugeliu atvejų taip ir įvyko", – pasakojo V.Trukšinas.
Finansų analitikas sakė bijąs, kad panašus scenarijus įgyvendinamas ir Lietuvoje. „Nors ir siaučia sunkmetis, bendras būstui pirkti skirtų kreditų dydis nėra mažinamas ir jis apytikriai svyruoja ties 21 mlrd. litų riba. Tačiau katastrofiškai smunka paskolų, skirtų verslui kredituoti, sumos. Ką tai reiškia? Ogi tik tai, kad būstus įsigiję žmonės anksčiau ar vėliau nebeturės iš ko mokėti įmokų. Jau ir dabar į rankas gaunamos jų pajamos yra, švelniai tariant, skurdžios. Tačiau jei nebeliks verslo, dar labiau išaugs nedarbas, pinigų išvis nebus iš kur gauti. Dėl to beveik neabejoju, kad jau artimiausiais metais iš daugelio Lietuvos gyventojų už kreditus pirkti būstai bus paprasčiausiai atimti. Gerai dar, jei buvusiems savininkams bus leista juos nuomotis", – svarstė V.Trukšinas.
Faktai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, mūsų šalies gyventojai asociacijai priklausančiuose bankuose būstams pirkti ir kaip vartojamąsias paskolas yra paėmę 25 mlrd. 346 mln. 518 tūkst. litų.
Vienam Lietuvos gyventojui LBA nariai vidutiniškai yra paskolinę 7789,34 lito.
Vieno iš banko paėmusio paskolą dirbančio gyventojo vidutinė skola LBA nariams sudaro 19 086,2 lito. Per 90 proc. banko skolininkų turi darbą.
Statistikos departamento duomenimis, šiandien Lietuvoje gyvena 3,254 mln. žmonių, iš jų dirbančių asmenų – 1,328 mln.
Vidmantas UŽUSIENIS
